aukšliãgrybiai (Ascomycetes), didžiausia grybų klasė. Šiuolaikinėje grybų sistematikoje kartais vadinami aukšliagrybūnų (Ascomycota) skyriumi. Yra apie 50 eilių, apie 50 000 rūšių. Paplitę visame pasaulyje. Somatinis kūnas sudarytas iš septuotų hifų arba iš pavienių ląstelių. Lytinio proceso metu susidaro aukšliai (askai) su aukšliasporėmis (askosporomis). Aukšliagrybiai gali daugintis nelytinėmis sporomis – konidijomis, kurios formuojasi ant konidijakočių, grybienos dalimis, skleročiais, pumpuravimu. Daugumai aukšliagrybių būdingas pleomorfizmas (skirtingų sporifikacijos tipų susidarymas).
Vaisiakūniai būna nuo 0,05 mm iki 30 cm dydžio, įvairios spalvos. Sistematika nenusistovėjusi, aukšliagrybiai tradiciškai skirstomi į hemiaskomicetus (mieliagrybiečiai, ragangrybiečiai; nesudaro vaisiakūnių), plektomicetus (eurotiečiai, milteniečiai; sudaro uždarus vaisiakūnius – kleistotecius), pirenomicetus (sordarijiečiai; sudaro pusiau uždarus vaisiakūnius su viršūnine angele – peritecius), diskomicetus (ausūniečiai; sudaro plačiai atvirus vaisiakūnius – apotecius), lokuloaskomicetus (rauplėgrybiai; sudaro stromatinius vaisiakūnius – pseudotecius), nelytinius (mitosporinius) aukšliagrybius, kurie dauginasi tik nelytiškai. Aukšliagrybiai yra saprotrofai, parazitai, simbiotrofai (simbiozė su dumbliais – lichenizuotieji aukšliagrybiai, kerpės; su augalų šaknimis – mikorizė; su lapais ir stiebais – endofitai). Vartojami duonos produktų, sūrių, alkoholinių gėrimų, vaistų, fitohormonų, fermentų ir organinių rūgščių gamyboje.
aukšliagrybių vaisiakūniai: a – kleistotecis, b – bekotis apotecis (išilginiai pjūviai), c – peritecis, d – kotuotasis apotecis
Kai kurie sukelia gyvūnų mikotoksikozes ar augalų ligas (tikrąsias miltliges, skalses, rauples). Gadina maisto produktus, odos gaminius, pluoštines ir statybines medžiagas (įvairios pelėjūno, galvenio rūšys). Yra valgomų (briedžiukai, trumai).
1989
-askas