Aukso bulė

Áukso bùlė (1222), Vengrijos karaliaus Andriaus II raštas, patvirtinęs didikų, vidutinių bajorų bei dvasininkijos teises ir privilegijas, apribojęs karaliaus valdžią. Nesėkmės per V kryžiaus žygį (1217–21) privertė Andrių II priimti sukilusių feodalų reikalavimus. Aukso bulė įpareigojo karalių reguliariai šaukti seimą, sulygino didikų ir vidutinių bajorų teises, draudė kalinti bajorus be teismo, apmokestinti bajorijos ir Bažnyčios žemes. Svetimšaliams uždrausta įsigyti žemių Vengrijoje, žydams ir musulmonams – užimti valstybines pareigas. Aukso bulė suteikė bajorams teisę sukilti prieš karalių, jei šis jos nesilaikytų. Galiojo iki 1687 (visi Vengrijos karaliai užimdami sostą privalėjo prisiekti Aukso bulę). Sustiprino Vengrijos feodalinį susiskaldymą.