antspaudas iš aukso lydinio (16 a., Kinija)
áukso lydinia, lydiniai, kuriuose su auksu dažniausiai yra sidabro, vario, platinos, rečiau cinko, kadmio, nikelio, paladžio. Lydoma grafitiniuose tigliuose. Aukso lydiniai su 20–40 % sidabro yra žalsvai, o su 50 % sidabro – šviesiai geltoni, varis suteikia lydiniui rausvą, o platina ir paladis balkšvą atspalvį. Nedideli kiekiai stibio, bismuto ir švino didina aukso lydinių trapumą. Aukso ir sidabro bei aukso ir vario lydiniai yra labai atsparūs korozijai. Jų lydymosi temperatūra 960–1060 °C, savitasis tankis 11,5–18,9 g/cm3. Aukso ir sidabro lydiniai yra minkšti, plastiški, lengvai apdirbami mechaniškai ir tinka elektrotechnikos įrenginiams. Aukso ir vario lydiniai yra ne tokie plastiški, kietesni ir trapesni už gryną auksą; iš jų kaldinama monetos, juvelyriniai dirbiniai, daromos dekoratyvinės ir antikorozinės dangos.
Aukso lydiniai su 25–50 % platinos ar kitais platinos grupės metalais, t. p. su geležimi, cinku, indžiu yra atsparūs dilimui, gerai liejami ir apdirbami mechaniškai. Iš šių aukso lydinių, sulydytų su porcelianu, daroma dantų protezai. Aukso lydiniai tinka cheminės aparatūros, elektrotechnikos prietaisų detalėms. Technikoje paprastai naudojami 583 prabos, dantų technikoje – 900, juvelyriniams dirbiniams – 916, 900, 750 ir 583 prabos aukso lydiniai.
Juvelyrinių dirbinių (papuošalų) iš aukso lydinių buvo daroma jau apie antrą tūkstantmetį prieš Kristų.