Aukso orda 13 a. antroje pusėje
Áukso òrda, Džùčio ulùsas, mongolų-totorių valstybė. Įkurta 13 a. 3 dešimtmetyje, Čingischanui padalijus sūnums užkariautas žemes. Vyriausiajam sūnui Džučiui atiteko dalis Vakarų Sibiro ir Chorezmas (imperijos vakarinė dalis). Džučio ulusą rusų metraštininkai pavadino Aukso orda, arabų rašytojai – Kipčiakų chanatu. Galutinai valstybė susiformavo Džučio sūnui Batijui (valdė 1227–55) užkariavus Pavolgio Bulgariją ir Rusios kunigaikštystes. Tuomet Aukso ordai priklausė Krymas, Šiaurės Kaukazas, Pavolgis, Uralas, dalis Vakarų Sibiro ir Vidurinės Azijos. Rusų kunigaikštystės tiesiogiai į Aukso ordą neįėjo, buvo jos vasalės, mokėjo duoklę. Per 1258 Burundajaus žygį mongolai‑totoriai nusiaubė jotvingių žemes, 13–14 a. Aukso orda daug kartų puolė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (1275, 1279, 1282, 1289, 1315 ir kitais).
13 a. 7 dešimtmetyje Aukso orda tapo faktiškai, o 14 a. pradžioje jos chanui priėmus islamą, ir nominaliai nepriklausoma nuo Mongolijos didžiojo chano. Aukso orda buvo nepatvari daugiatautė valstybė. Sostinė – Batijaus Sarajus (Volgos deltoje), nuo 14 a. pirmos pusės – Berkės Sarajus (prie dabartinio Volgogrado). Dauguma valstybės gyventojų buvo klajokliai gyvulių augintojai tiurkai, aukštuomenę sudarę mongolai pamažu sutiurkėjo.
Valdė Batijaus giminės chanai. Didžiausią galybę pasiekė valdant Uzbekui (1313–42). Po jo įpėdinio Džanibeko (valdė 1342–57) nužudymo Aukso orda nusilpo. Prasidėjo kova dėl valdžios. 1357–80 pasikeitė 25 chanai.
1363 Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas sumušė Aukso ordos kariuomenę Mėlynųjų Vandenų mūšyje ir prijungė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kijevą ir Podolę. 14 a. antroje pusėje atsiskyrė Chorezmas. 1380 Maskvos didysis kunigaikštis Dmitrijus Donietis Kulikovo mūšyje nugalėjo karo vado Mamajaus, tuometinio Aukso ordos valdytojo, kariuomenę. Tochtamyšas (valdė 1380–95) atkūrė chano valdžią didesnėje Aukso ordos dalyje. 1382 jis užėmė ir sudegino Maskvą, bet 1386 prie Samarkando pralaimėjo Vidurinės Azijos karvedžiui Timūrui. 1389, 1391 ir 1394–95 Timūro antpuoliai palaužė Aukso ordos galią. Buvo sugriautas Berkės Sarajus, kiti didžiausieji miestai. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, nors ir pralaimėjo Vorsklos mūšį (1399), prijungė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė Juodosios jūros pakrantę. Nuo 15 a. pradžios kai kurie Aukso ordos chanai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statytiniai.
15 a. 3 dešimtmetyje nuo Aukso ordos atsiskyrė Sibiro chanatas, 1438 Kazanės chanatas, 5 dešimtmetyje Krymo chanatas ir Nogajaus orda, 7 dešimtmetyje Astrachanės chanatas ir Uzbekijos chanatas. Likusioje teritorijoje susidarė Didžioji orda. Iki 1480 ji dar valdė rusų kunigaikštystes, o 1502 žlugo nuo Krymo chano antpuolių.
-Kipčiakų chanatas