Áukso pùlas, 1961 sudarytas Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šveicarijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos centrinių bankų susitarimas palaikyti aukso rinkos kainą, artimą oficialiai (35 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai už Trojos unciją).
Aukso pulo tikslas – apsaugoti Jungtinių Amerikos Valstijų dolerį nuo devalvacijos, kuri galėjo sukelti nepageidaujamus daugelio šalių valiutų kursų pokyčius.
Aukso pulo agento funkcijas atliko Anglijos bankas, nes Londono aukso birža buvo didžiausia, lemianti aukso pasaulinę kainą. Kainai kritus Anglijos bankas supirkdavo auksą, o pakilus – parduodavo. Aukso pulo šalys supirktą auksą pasidalydavo, o aukso pardavimo nuostolius Anglijos bankui kompensuodavo proporcingai pagal iš anksto sutartas kvotas.
1967 11 Londono biržoje prasidėjus aukso karštligei (spekuliaciniam aukso pirkimui) ir kilus pavojui centrinių bankų sukauptoms aukso atsargoms patekti į privačias rankas, 1968 03 Aukso pulas nustojo veikti.
664