áukso vešis, senųjų dievų įvaizdis Senajame Testamente. Susijęs su monoteizmo įsigalėjimu izraelitų religijoje. Mozė, prieš kopdamas į Sinajaus kalną išklausyti Jahvės, rūpintis tauta pavedė savo broliui Aaronui. Mozei ilgai negrįžtant izraelitai, bijodami likti be dievo, pareikalavo vyriausiojo kunigo Aarono jį padirbti. ST (Iš 32, 1–6) pasakojama, kad jie sunešė Aaronui auksinius daiktus, iš kurių šis nuliedino aukso veršį. Sugrįžęs Mozė aukso veršį sudaužė, jo garbinimą pasmerkė, nes buvo pažeistas Dievo įsakymas negarbinti stabų (Iš 32, 19–20). Vėliau aukso veršis tapo bet kokio stabo ir godumo simboliu.
548