Áukso Vlnos òrdinas (prancūzų kalba L’Ordre de la Toison d’Or, ispanų kalba Orden del Toisón de Oro, vokiečių kalba Orden vom Goldenen Vlies), elitinis pasauliečių riterių ordinas. Asmenys, priimti į ordiną (tai itin didelė garbė), gauna jo skiriamąjį ženklą, kuris atvaizduoja argonautų Kolchidėje pagrobtą aukso vilną, kabančią ant grandinės iš 28 grandžių. Aukso Vilnos ordinas susideda iš dviejų atšakų: austriškosios ir ispaniškosios.
Aukso Vilnos ordino skiriamasis ženklas (Nacionalinis Garbės legiono ir riterių ordinų muziejus, Paryžius, 1856)
Austriškoji atšaka
Austriškasis Aukso Vilnos ordinas (2020 turėjo 33 narius; didysis magistras erchercogas Karolis von Habsburgas) yra dinastinis Habsburgų riterių ordinas, puoselėjantis katalikybę ir riterių tradicijas.
Ispaniškoji atšaka
Ispaniškojo Aukso Vilnos ordino (2020 turėjo 17 narių; didysis magistras Ispanijos karalius Pilypas VI) skiriamieji ženklai tapo aukščiausiu Ispanijos valstybės apdovanojimu, suteikiamu ir monarchams nekatalikams, valstybių vadovams, moterims.
Istorija
Aukso Vilnos ordinas įkurtas 1430 Burgundijos hercogo Pilypo III Gerojo. Ordino įkūrimo tikslai buvo ginti krikščionybę ir atgaivinti riterių tradicijas, pirmieji jo nariai tapo 24 riteriai, tarnavę Pilypui III Gerajam. 1477 tapo Austrijos Habsburgų, 1516 – Ispanijos Habsburgų ordinu. 1700 nutrūkus Ispanijos Habsburgų linijai (mirus paskutiniajam šios dinastijos karaliui Karoliui II Pamišėliui) dėl ordino varžėsi Ispanijos Burbonai ir Austrijos Habsburgai; jiems nesusitarus Aukso Vilnos ordinas 1712 suskilo į dvi atšakas.
Aukso Vilnos ordino nariai – Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovai
Aukso Vilnos ordino nariai buvo ir Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovai Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, Zigmantas Vaza, Vladislovas Vaza, Jonas Kazimieras, Mykolas Kaributas Višnioveckis, Augustas II, Augustas III.