Aukštãdvario regiòninis párkas, saugoma gamtinė, kultūrinė, rekreacinė sritis Trakų rajono savivaldybės teritorijos vakaruose, Aukštadvario apylinkėse; įeina maža Kaišiadorių ir Prienų rajonų savivaldybių teritorijos dalis. Plotas 15 912 hektarų. Parko tikslai: išsaugoti unikalų kraštovaizdį (kalvos, zandrinės lygumos, ežerų dubakloniai), gamtos (vienintelė europinio miežvienio radimvietė Mergiškių plačialapių miškų bendrijoje, upėtakių nerštavietės, maži termokarstiniai ežerėliai, saviti Akmenos, Spindžiaus, Verniejaus ežerų hidrologiniai režimai, Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdis ir kita) ir kultūros (piliakalniai, pilkapiai, vertingi statiniai) paveldo vertybes, gamtinės ekosistemos stabilumą, savitą augalija ir gyvūnija, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui ir poilsiavimui.
Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdis
Gamtos objektai
Aukštadvario regioninio parko kalvotas paviršius
Aukštadvario regioninis parkas įkurtas aukščiausioje Dzūkų aukštumos dalyje. Reljefą suformavo paskutinio apledėjimo ledynas ir jo tirpsmo vandenys. Paviršius labai kalvotas (daugiau kaip 250 įvairios formos ir aukščio kalvų). Aukštadvario kalvyne daug moreninių kalvų, tarp jų – gilių daubų, glacigeninių rinų su būdingais rininiais ežerais. Paviršiaus absoliutusis aukštis svyruoja nuo 83,4 m (Vydžionių apylinkės) iki 257,32 m (Gedanonių kalnas). Yra apie 90 įvairaus dydžio, gylio, formos ir kilmės ežerų (užima apie 8 % teritorijos). Didžiausi – Vilkokšnis ir Spindžius, giliausi – Verniejus, Sienis. Yra nedidelių termokarstinių ežerėlių (Škilietų, Tabaliukų). Aukštadvario ir Bagdanonių hidroelektrinių tvenkiniai (Aukštadvario tvenkinys). Per parką teka Strėva, Verknė ir apie 10 mažesnių upelių. Gausu šaltinių (Aukštadvario, arba Verknės senvagės, Vladislavos dvaro, Strėvos kaimo, Babruko ežero).
Aukštadvario regioninio parko ribose yra 9 gamtiniai draustiniai: 4 hidrografiniai – Antakmenių (saugoma Akmenos ežeras, Paukšteliškių šaltinis), Tabaliukų (mažų termokarstinių ežerų dubenys), Verknės aukštupio (Verknės senvagių ir pratakių ežerėlių kompleksas, Gilandžio, Gilūšio, Pakalnių ir Solio ežerai), Verniejaus (Verniejaus ir kitų nenuotakių ežerėlių – Laužaraisčio, Ilgio, Degusio, Nežeričio, Skričio – hidrografinė sistema) ir 5 kraštovaizdžio – Bagdonių (hidroelektrinės tvenkinio aplinka), Mergiškių (Škilietų termokarstiniai ežerėliai), Spindžiaus (Spindžiaus ir Spindžiuko ežerai, Strėvos aukštupio atkarpa), Verknės (kalcifitų žemapelkės, Rangavos upelio atkarpa su Rangavos ir Šafranės šaltiniais), Vilkokšnio (sudėtingos formos ežero dubaklonis, Panošiškių ir Žaliųjų Prūdelių šaltiniai, šlaitinės šaltiniuotos kalcifitų žemapelkės).
Gamtos paveldo objektai: geologiniai – Nikronių akmuo (gamtos ir mitologinis paminklas), hidrogeologiniai – Verknės senvagės šaltinis, geomorfologiniai – Strėvos įgriuva, Velnio duobė (gamtos paminklas), botaniniai – Adomo Mickevičiaus ąžuolas, Aukštadvario dvaro parko kaštonas, liepų paviesinė, maumedžiai (4), Upėtakių tvenkinių ąžuolas.
Kitos gamtinės vertybės: Gedanonių kalnas, Gelionių kalvos, Vaitkūnų keiminė terasa, Amerikos lobas, Antaveršio duobė, Žaliosios alko, Mergiškių akmenis, Ustronės riedulynas, unikalūs medžiai (Aukšlinio liepa, Bygaudo uosis, Lausgenių eglė).
Adomo Mickevičiaus ąžuolas
Augalija ir gyvūnija
51 % Aukštadvario regioninio parko ploto užima įvairaus amžiaus ir rūšinės sudėties miškai (Strėvos, Tamelių, Ubiškių); daugiausia pušynų, yra beržynų, ąžuolynų, skroblynų, juodalksnynų. Yra 764 rūšys aukštesniųjų augalų (54 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą), 14 rūšių maurabraginių dumblių, 173 rūšys samanų. Reti augalai: svogūninės dantažolės (Cardamine bulbifera), plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus), kardalapiai garbeniai (Cephalanthera longifolia).
kruvinoji strėliukė (Pyrrhosoma nymphula)
Didelė grybų ir kerpių įvairovė; į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta: kūginiai briedžiukai (Morchella conica), kopūstgalviai raukšliai (Sparassis crispa), didieji kukurdvelkiai (Langermannia gigantea), plačiosios platužės (Lobaria pulmonaria). Parko teritorijoje aptiktos 165 paukščių rūšys (37 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą). Peri baltnugariai geniai, juodieji pesliai, pilkosios meletos, vapsvaėdžiai, pievinės lingės, tulžiai, griežlės. Veisiasi lynai, kiršliai, šamai, vėgėlės, vietomis yra upėtakių, sykų. Ežeruose yra plačiažnyplių vėžių, ūdrų ir bebrų. 1055 vabzdžių rūšys; 37 – retos: didysis skydvabalis, ūsenis dailidė, kruvinoji strėliukė, raudonsparnė meškutė (didžiausia šiuo metu žinoma populiacija Lietuvoje), baltajuostis juodsprindis (gausiausia populiacija Lietuvoje).
šiurkštusis katilėlis (Campanula cervicaria)
kardalapis garbenis (Cephalanthera longifolia)
Natura 2000
Parke išskirtos įvairios natūralios buveinės: ežerai su menturdumblių bendrijomis, upių sraunumos su kurklių bendrijomis, kadagynai, stepinės pievos, rūšių turtingi briedgaurynai, melvenynai, šienaujamos mezofitų pievos, tarpinės pelkės ir liūnai, nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, žemapelkės su šakotąja ratainyte, šaltiniai su besiformuojančiais tufais, šarmingos žemapelkės, vakarų taiga, žolių turtingi eglynai, pelkėti lapuočių miškai, skroblynai, pelkiniai miškai, aliuviniai miškai. Dvi teritorijos įsteigtos retoms vabzdžių rūšims išsaugoti.
ūsenis dailidė (Ergates faber)
Kultūros vertybės
Daugiau kaip 100 kultūros paveldo objektų: 39 archeologinės, 33 laidojimo, 20 mitologinių vietų, apie 20 vertingų statinių, jų kompleksų ar priklausinių. Archeologijos vertybės: Aukštadvario piliakalnis ir gyvenvietė, Bagdonių, Beižionių, Lavariškių piliakalnis ir pilkapynas, Mošos (Naujasodų), Pamiškės (Aukštikalnio), Strėvos, Žuklijų piliakalniai ir 5–12 amžiaus pilkapiai – Akmenių, Beižionių, Čižiūnų, Drabužininkų, Eitulionių, Lausgenių, Migliniškių pilkapynai, Mošos, Saloviškių, Strėvos, Toliotonių, Totoriškių pilkapis. Nemaitonių, Žydiškių, Eitulionių senovės gyvenvietės. Derionių kaimo, Tolkiškių, Vladislavo dvarų senosios kapinės. Aukštadvario dvaro sodyba (Aukštadvario urbanistinis draustinis). Senovinės stiklo gamybos (Vytautavos stiklo lydymo) vieta. Mitologiniai akmenys (Alkaičio, Nemaitonių, Migliniškių ir kiti), alkakalniai ir kitos mitologinės vietos.
Mošos piliakalnis
Kitos lankytinos vietos
Įrengti Aukštadvario miestelio, Žaliasis, Aplink Strėvos įgriuvą pažintiniai, Gelionių, Skrebio miško, Škilietų mokomieji pažintiniai pėsčiųjų takai. Dviračių trasos: Rytų Europos takas, Vilkokšnio žiedas, Verknės žiedas. Mišrieji (dviračių ir pėsčiųjų) takai: Mergiškių žiedas, Rangavos žiedas, Strėvos žiedo pietinė ir šiaurinė trasos. Vandens turizmas (Verknės ir Strėvos upių trasos).
Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas 1992. Parko direkcija ir Lankytojų centras įsikūrę Aukštadvaryje.
241
2271
Aukštadvario regioninio parko direkcijos pastatas