Aukštaitijos nacionalinis parkas

Aukštaitjos nacionãlinis párkas, valstybės saugoma teritorija Ignalinos, Utenos ir Švenčionių rajonų savivaldybių teritorijų sandūroje. Plotas 41 056 hektarai. Saugoma Rytų Lietuvos kraštovaizdis, gamtos ir kultūros paminklai, retos augalų ir gyvūnų rūšys, plėtojamas turizmas. 65 % Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos užima miškai, apie 20 % – žemės ūkio naudmenos, 15 % – ežerai.

Linkmeno ežeras (nuo Ledakalnio)

Palūšės bažnyčia – liaudies architektūros paminklas

Gamtos objektai

Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija yra 3 fizinių geografinių rajonų sandūroje: Švenčionių–Naročiaus (senesnę) ir Aukštaičių (jaunesnę) morenines aukštumas skiria smėlinga Šiaurryčių (Žeimenos) lyguma. Ledyno suformuoto reljefo formų įvairovė – tarp moreninių masyvų (Benediktavo), gūbrių (Šiliniškių) ir kalvų įsiterpę ilgi ir gilūs dubakloniai, juose telkšo raižytų krantų (su gausiomis įlankomis ir pusiasaliais) rininiai ežerai.

Parko teritorijoje yra 127 ežerai, daugiausia – centrinėje dalyje (jungiasi protakomis, upeliais). Didžiausi: Kretuonas (829 ha), Dringis (725 ha), Tauragnas (512 ha; giliausias Lietuvoje). Per Aukštaitijos nacionalinį parką teka Žeimena (22 km; saugoma aukštupio gamtinės ekosistemos stabilumas, biotos komponentai ir jų įvairovė) ir 17 nedidelių upelių (Tauragna, Pliaušė, Švogina, Juodupė ir kiti). Apie 2000 ha Aukštaitijos nacionalinio parko ploto užima pelkės (Kretuonykščio, Kriogžlio, Pagilūtės, Siūrių, Vilkaraisčio). Gamtos paveldo objektai: geologiniai – akmenys Mokas ir Mokiukas (gamtos paminklas), geomorfologinis – Ledakalnis (gamtos paminklas), hidrografiniai – Baluošo Ilgasalė, Dringio ragas, Ešerinio ežerėliai (2), Ožių ragas (gamtos paminklai), botaniniai – Asalnų pušis, Labakaršio pušis (gamtos paminklai), Palūšės ąžuolas, Kretuonių ąžuolas, Obelų rago kadagiai, Varniškių liepa, Varniškių ąžuolas, Šuminų pušis.

Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdis (nuo Ladakalnio)

Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje augo (2016 10 04-05 naktį nulaužė stiprus vėjo gūsis) Trainiškio ąžuolas (buvo pasiekęs 23 m aukštį, kamieno apimtis siekė 6,1 metro).

Palūšės ąžuolas

Asalnų pušis

Augalija

Didžiausi miškų masyvai: Ažvinčių (4603 ha) ir Minčios (2964 ha) girios, Linkmenų miškas (2621 hektaras). Pušynai sudaro 81 %, beržynai 8,7 %, eglynai 5,2 % visų miškų, yra nedidelių drebulynų, ąžuolynų (Ginučių). Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje auga 927 rūšys augalų, iš jų 6 rūšys (šakotoji ratainytė, belapė antbarzdė, plačialapė klumpaitė, ežerinė lobelija, mažoji gegužraibė, kalninė arnika) įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Rastos 543 rūšys grybų, 85 rūšys kerpių.

Gyvūnija

Veisiasi 29 rūšių žuvys. Gyvena 194 rūšys paukščių (juodasis gandras, erelis žuvininkas, pelėsakalis, pilkoji meleta, karvelis uldukas įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą), apie 60 rūšių dieninių drugių, apie 600 rūšių vabalų.

Kultūros vertybės

Ginučių vandens malūnas (19 a. technikos paminklas)

Saugoma archeologijos, kultūros, liaudies architektūros paminklai. Akmens (kelios vidurinio neolito gyvenvietės) ir žalvario amžiaus kapinynai bei 5–12 a. pilkapynai (Kaltanėnų, Minčios pilkapynai, Palūšės pilkapynai, Šakarvos, Vyžių pilkapynas) sudaro vieną didžiausių senovės gyvenviečių kompleksų Lietuvoje. Ginučių, Linkmenų, Papiliakalnės, Papravalės, Puziniškių, Šeimaties, Tauragnų, Taurapilio, Vajuonio piliakalniai bei Rėkučių senovės gynybinis pylimas – Šiaurės Rytų Lietuvos 12–15 a. gynybinės linijos liekanos. Tradicinių etnografinių kaimų (Benediktavo, Kretuonių, Meronių, Minčios, Salų, Strazdų, Šuminų, Vaišnoriškių, Varniškių ir kitų) įvairovė. Palūšės medinė bažnyčia su varpine (pastatyta 1757, restauruota 1996). Kaltanėnų urbanistinis kompleksas. Bruknynės, Gaveikėnų, Ginučių (19 a. technikos paminklas), Minčios, Pakretuonės vandens malūnai.

Ginučių piliakalnis

Kitos lankytinos vietos

Yra Bitininkystės muziejus. Šiliniškių, Mindūnų apžvalgos bokštai. Pėsčiųjų ir dviračių takai, vandens turizmas; yra žiediniai maršrutai: pėsčiųjų (14 km, pradžia prie Ginučių vandens malūno), dviračių (25 km, prasideda Palūšėje), vandens (30 km, prasideda Palūšėje). Įrengta apie 20 poilsiaviečių; per metus Aukštaitijos nacionalinį parką aplanko apie 15 000 turistų.

Aukštaitijos nacionalinis parkas įsteigtas 1974 03 29 (seniausias Lietuvoje). Parko direkcija įsikūrusi Palūšėje.

Šiliniškių apžvalgos bokštas

2495