aukštakrosnė
aukštãkrosnė, šachtinė krosnis ketui iš geležies rūdos gauti. Aukštakrosnės aukštis 15–30 m, šachtos skersmuo 4–12 m, naudingasis tūris 150–2000 (kartais iki 3000) m3. Turi betoninį pamatą; ant jo sumūryta kaitrai atspari iškloja, sudaranti krosnies padą. Apatinė aukštakrosnės dalis (joje yra ketaus ir šlako išleidimo latakai, virš jų 6–24 oro pūstuvai ir aušinamasis apvalkalas), vadinama stormena, pereina į siaurėjančią šachtą, užsibaigiančią cilindriniu viršumi. Šachta iš vidaus išklota kaitrai atsparia medžiaga. Iš išorės aukštakrosnė dengta plieno lakštais. Aukštakrosnės lydymo procesas vyksta taip: per pakaitomis atidarinėjamus piltuvus į aukštakrosnę kraunama aglomeruota ar granuliuota geležies rūda su fliusais ir kuras (koksas); pūstuvais pučiamas degimui reikalingas kauperiuose pakaitintas (iki 800–1200 °C) oras.
Iš apačios per įkrovą skverbiasi įkaitęs redukuojančių dujų (anglies monoksido, vandenilio ir azoto) mišinys, susidaręs degant kurui. Įkrova įkaitinama iki 1400–1500 °C. Iš žemyn besileidžiančios įkrovos išgaruoja drėgmė, redukuojami rūdoje esantys geležies oksidai ir manganas, silicis, fosforas, išsilydo metalas, susidaro šlakas. Redukuotoje geležyje ištirpsta 3,5–4,5 (kartais 6) % anglies ir šiek tiek silicio, mangano, fosforo; susidaro ketus ir nuteka į aukštakrosnės žaizdrą. Iš išsilydžiusio bergždo, fliusų, kokso pelenų susidaro šlakas ir susirenka žaizdre ant skysto metalo. Ketus iš aukštakrosnės pro lataką išleidžiamas kas 3–5 h, šlakas kas 1–2 h pro kitą lataką.
Aukštakrosnės nepertraukiamas darbas trunka 5–10 metų. Aukštakrosnės vidutinis našumas 1,65–2 t/m3 per parą. Be ketaus, gaunama dar ferolydinių, aukštakrosnės dujų ir šlako. Tonai ketaus gauti sunaudojama apie 2 t rūdos (ar aglomerato), apie 1 t kokso. Svarbiausias aukštakrosnės techninis ekonominis rodiklis yra naudingojo tūrio panaudojimo koeficientas (naudingasis krosnies tūris, tenkantis 1 t išlydyto ketaus). Aukštakrosnės procesui intensyvinti į žaizdrą pučiamas deguonimi sodrintas oras. Dažnai vietoj kokso naudojama gamtinės dujos, skystas arba dulkinis kuras, t. p. aukštakrosnės viršuje padidinamas dujų slėgis (tada mažiau išlekia dulkių). Vakarų Europoje aukštakrosnės pradėtos statyti 16 a. viduryje.
aukštakrosnės schema: 1 – įkrovos bunkeris, 2 – transporteris, 3 – šachta, 4 – piltuvai, 5 – pūstuvai, 6 – dulkių rinktuvas, 7 – kauperis, 8 – ketaus latakas, 9 – šlako latakas
aukštakrosnės ventiliacija plieno gamykloje (1945 01 16, Jungtinės Amerikos Valstijos)