aukštesnióji mokyklà, švietimo įstaiga, rengianti aukštesnės kvalifikacijos specialistus įvairioms ūkinės ir socialinės veiklos sritims.
Aukštesniosios mokyklos pradėtos steigti 18 amžiuje Vakarų Europoje.
Lietuvoje 1919 priimtas pirmasis aukštesniosios mokyklos įstatymas. 1919 veikė 38, 1921 – 77, 1940 – 116 aukštesniųjų mokyklų. Sovietinės okupacijos metais aukštesniosios mokyklos vadintos specialiosiomis vidurinėmis mokyklomis. 1991 aukštesniosios mokyklos vėl pradėtos steigti vietoj specialiųjų vidurinių mokyklų. Nuo 1993 aukštesniosios muzikos mokyklos vadinamos konservatorijomis. Į aukštesniasias mokyklas priimami baigusieji vidurinę mokyklą, į konservatorijos pirmąją pakopą – pagrindinę mokyklą. Studijų trukmė dveji–ketveri metai. Mokslas valstybinėse aukštesniosiose mokyklose nemokamas. Nuo 1993 veikia ir privačių aukštesniųjų mokyklų.