aukštóji geodèzija, geodezijos šaka, nagrinėjanti Žemės ir jos dalių formą, dydį ir jos gravitacijos lauką. Apima Žemės formos ir gravitacijos lauko kitimo laikui bėgant tyrimus, bendrųjų geodezinių koordinačių sistemų sudarymą, orientavimą, įtvirtinimą, Žemės matematinių modelių, lygio paviršių nustatymą, tiksliuosius geodezinius matavimus ir jų matematinį apdorojimą. Aukštoji geodezija t. p. tiria Mėnulio ir Saulės sistemos planetų formą.
Svarbiausi aukštosios geodezijos matavimai skirti bendriesiems geodeziniams tinklams, kurie yra pagrindas didelių teritorijų kartografavimui, sudaryti. Pagal šiuos tinklus Žemės rutulyje arba didelėje jo dalyje įtvirtinamos bendrosios geodezinių koordinačių ir aukščių sistemos. Naudojantis matavimų rezultatais tiriama Žemės forma, jos kitimas laikui bėgant, vertikalūs ir horizontalūs Žemės plutos judesiai. Taikomi trianguliacijos, trilateracijos, poligonometrijos, kosminės geodezijos metodai, niveliacija, gravimetriniai, astronominiai matavimai.
Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji geodeziniai tinklai (trianguliacijos grandinė), susiję su Žemės formos tyrimu, sudaryti 19 a. pirmoje pusėje. Buvo atlikti matavimai (vadovaujant F. G. W. Struvei) per Lietuvą einančio dienovidinio lanko ilgiui apskaičiuoti. Po I pasaulinio karo geodezinių tinklų sudarymas buvo derinamas su Pabaltijo geodezijos komisijos (Helsinkyje) tarptautiniais reikalavimais. Per Lietuvą ėjo Baltijos jūrą juosianti trianguliacijos grandinė, kuri buvo pagrindas bendrajai Baltijos regiono geodezinių koordinačių sistemai sudaryti. 1926–40 sudarytas Lietuvos I klasės trianguliacijos tinklas (M. Ratautas) ir precizinis niveliacijos tinklas (P. Butrimas), atlikti gravitaciniai, magnetiniai (K. Sleževičius) ir astronominiai (P. Slavėnas, I. Liesis) matavimai.
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos geodezijos tinklai buvo prijungti prie SSRS geodezinių tinklų sistemos ir plėtojami daugiausia trianguliacijos metodu. Atkūrus nepriklausomybę, nuo 1992 Lietuvos geodezinius tinklus imta sudarinėti kosminės geodezijos metodais. 1992 naudojant globalinę padėties nustatymo sistemą (GPS) sudarytas nulinės klasės geodezinis tinklas. Lietuvoje yra 4 šio tinklo punktai, kurių koordinatės nustatytos pagal Europos koordinačių sistemą ETRS 89. Pagal šiuos punktus 1993–94 sudarytas I klasės GPS tinklas (52 punktai), o iki 1997 – II klasės GPS tinklas; dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Geodezijos instituto specialistai.
Žemės formą ir jos kitimą, vertikalius ir horizontalius Žemės plutos judesius geodeziniais metodais tiria Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
2456