aukštóji nevinė veiklà, galvos smegenų aukštesniųjų skyrių (didžiųjų pusrutulių, požievio branduolių ir tarpinių smegenų) veikla, reguliuojanti organizmo sąveiką su aplinka. Aukštosios nervinės veiklos terminą pasiūlė ir mokymą apie aukštąją nervinę veiklą sukūrė rusų fiziologas I. Pavlovas, mėginęs psichologijos mokslą pakeisti aukštosios nervinės veiklos fiziologija; jis (ir jo mokiniai) aukštąją nervinę veiklą tapatino su psichine veikla. Pasak I. Pavlovo, aukštoji nervinė veikla, kaip ir visa smegenų refleksinė veikla, yra signalinės prigimties: nervų sistema visą laiką informuoja apie organizmo vidaus ir išorės būklę. Organizmo reakcijos į dirginimus (signalus) gali būti įgimtos (nesąlyginiai refleksai, instinktai, kuriuos sukelia nesąlyginiai dirgikliai) arba įgytos (sąlyginiai refleksai, kuriuos sukelia sąlyginiai dirgikliai). Aukštosios nervinės veiklos pagrindiniai dėsniai yra: naujo laikinojo ryšio susidarymas pastiprinant neutralų dirginimą nesąlyginiu dirginimu (garsą maistu); laikinojo ryšio silpnėjimas ir išnykimas nustojus stiprinti sąlyginį dirgiklį; jaudinimo ir slopinimo plitimas (iradiacija) ir susitelkimas (koncentracija); jaudinimo ir slopinimo procesų slopinanti ir stiprinanti sąveika (indukcija); sąlyginių refleksų sistemų – dinaminių stereotipų – susidarymas.
Žmogaus aukštoji nervinė veikla skiriasi nuo gyvūnų. Svarbiausias žmogaus pranašumas – gebėjimas reaguoti ne tik į jutimų organus veikiančius signalus – garsą, šviesą, prisilietimą (I signalinė sistema), bet ir į šių signalų simbolius – žodžius (II signalinė sistema). Nervinių procesų judėjimas (iradiacija, koncentracija, indukcija) yra analizės ir sintezės fiziologinis, t. p. ir mąstymo, pagrindas. Žmogui būdingas aukštesnis apibendrinimo (generalizacijos) laipsnis. Pagal pagrindinių nervinių procesų savybes (jaudinimo ir slopinimo jėgą, paslankumą ir savitarpio santykį) I. Pavlovas išskyrė 4 aukštosios nervinės veiklos tipus, kurie atitinka 4 temperamento tipus: stiprų nepusiausvirą (choleriko); stiprų pusiausvirą (sangviniko); stiprų, pusiausvirą ir inertišką (flegmatiko); silpną ir greitai nuvargstantį (melancholiko). Pagal I ir II signalinių sistemų santykį I. Pavlovas skyrė žmones į menininko (vyrauja I signalinė sistema, juslinis pažinimas), mąstytojo (vyrauja II signalinė sistema, sąvokinis mąstymas) ir mišrųjį (I ir II signalinių sistemų harmonija) tipus. Pastaraisiais dešimtmečiais domėjimasis aukštaja nervine veikla sumažėjo, I. Pavlovo pasiūlyta terminija beveik nebevartojama.
1868
2580