aukštum ligà susergama dideliame aukštyje kopiant į kalnus ar skrendant nehermetiškose skraidymo aparatų kabinose dėl sumažėjusio atmosferos slėgio ir deguonies kiekio ore. Aukšumų liga dažniau reiškiasi žemumų gyventojams, nutukusiems ar išsekusiems žmonėms. Nesitreniravusiems nedideliame aukštyje (1500–3000 m) gali sutrikti gebėjimas atlikti tikslius veiksmus, nes pablogėja rega, orientacija, protinis darbingumas. 4000 m aukštyje šios ligos požymiai atsiranda 15–20 % žmonių, o didesniame nei 5000 m – beveik visiems. Reiškiasi dusuliu, širdies plakimu, silpnumu, mieguistumu, galvos skausmais, apetito sumažėjimu, pykinimu, kraujavimu iš nosies. Jei kylama pernelyg greitai, gali atsirasti ir gyvybei pavojingų reiškinių – haliucinacijos, netenkama sąmonės, sutrinka širdies ir kraujagyslių veikla, prasideda traukuliai. Aukštumų liga sergama lengviau, kai žmogus specialiai treniruojasi, kvėpavimui naudoja deguonies aparatus.
3153