Aukštutnės Áustrijos valstiẽčių kãras (1626), austrų sukilimas prieš bavarus. Vyko per Trisdešimties metų karą (1618–48). Sukilime dalyvavo ir miestiečiai bei bajorai protestantai. 1620 už pagalbą mūšyje prie Baltojo kalno sumušant čekus Šventosios Romos imperatorius Ferdinandas II Aukštutinę Austriją kaip užstatą atidavė Bavarijos hercogui Maksimilianui I. Jo vietininkas A. Herberstorffas panaikino savivaldą, įvedė karinį režimą ir pradėjo kontrreformaciją (uždarinėjo protestantiškas mokyklas, vijo pastorius ir protestantus bajorus). Austrai sukūrė gerai organizuotą kariuomenę (1626 07 turėjo 60 000 žm., vadas H. Fadingeris), kuri bavarus 05 21 sumušė ir užėmė visą (išskyrus Linzą) Aukštutinę Austriją.
Ferdinando II siūlymu Bavarijos vietininkas ir austrai pasirašė taiką, pagal kurią karinis režimas ir kontrreformacija turėjo būti apriboti; sukilėliai kariuomenę paleido. Iki rudens Maksimilianas I bei Ferdinandas II į Aukštutinę Austriją įvedė naujas pajėgas; sukilėliai karą atnaujino, tačiau 1626 12 buvo visiškai sumušti. A. Herberstorffas grąžino buvusį režimą. Iš Aukštutinės Austrijos prasidėjo masinė protestantų emigracija į kitas valstybes ir laisvuosius imperijos miestus.