Aukštutnės ir Žemutnės Kanãdos sukilmas, 1837 sukilimas prieš Didžiosios Britanijos kolonijinę valdžią. Prasidėjo 1837 pradžioje Žemutinėje Kanadoje (dabar Kvebekas), kur gyveno daugiausia prancūzų kilmės kanadiečiai. Sukilėliai reikalavo pertvarkyti parlamentą, nes aukštesniųjų rūmų nariai, skiriami Didžiosios Britanijos vyriausybės, galėjo panaikinti renkamų žemesniųjų rūmų nutarimus. Krizę didino asimiliacinė Didžiosios Britanijos politika. 1837 pavasarį ir vasarą sukilėliai kovojo su reguliariąja kariuomene, atsiųsta iš kitų Britanijos imperijos kraštų.
Žemutinės Kanados sukilėlius parėmė negausūs Aukštutinės Kanados (dabar Ontarijas, ten gyveno daugiausia neseniai emigravusieji iš Didžiosios Britanijos) sukilėlių būriai. Jie bandė užimti Torontą, bet buvo sumušti. 1837 12 sukilimas buvo numalšintas. Daug sukilėlių pabėgo į Jungtines Amerikos Valstijas. Šis sukilimas tik sustiprino kolonijinę valdžią, kuri, norėdama greičiau asimiliuoti prancūzų kilmės kanadiečius, Aukštutinę ir Žemutinę Kanadas 1841 sujungė į vieną provinciją.