„Aukuras“, lietuvių draugija, veikusi 1922–39 Klaipėdoje. Tikslas – kelti lietuvių tautos kultūrą. Steigėjai: J. Stikliorius, A. Brakas, J. Brakas, J. Sauga, V. Petrulis, V. Gaigalaitis, G. Juozupaitis, J. Meikis ir M. Toleikis. 1923–39 draugijos narių padaugėjo nuo 22 iki 100. Turėjo biblioteką, skaityklą, saviveiklos teatrą, chorą; rengė paskaitas (daugiausia lietuvių literatūros, kalbos, meno, istorijos), parodas (lietuvių periodikos, dailės), leido ir platino lietuviškas knygas (reikšmingiausia – 1937 išleistas almanachas Aukuras). Ant Rambyno kalno įsigijo žemės plotą su sodyba, kurią skyrė kultūros renginiams. Archyve kaupė Mažosios Lietuvos lietuvių visuomeninio judėjimo dokumentus ir kultūros darbuotojų ikonografiją. Organizavo Aukuro dienas ir Margus vaidybos vakarėlius, Klaipėdoje – Kauno valstybinio operos, baleto ir dramos teatro gastroles.
1923 draugija padėjo įsteigti Klaipėdos konservatoriją. 1930–39 su Klaipėdos miesto direktorija išlaikė privačią muzikos mokyklą, 1934 su konservatorija įsteigė Klaipėdos operą. 1932 prie draugijos buvo įkurtas meniškai vienas brandžiausių Klaipėdos kr. mišrių chorų Vaidilutė (vadovas S. Sodeika). Choras daug koncertavo (1932–33 surengė 22 koncertus), per metus paruošdavo po 3 dideles programas. Vėliau Vaidilutė tapo Klaipėdos operos choru. 1935 įkurtas Vaidilutės‑Aukuro vyrų choras (vadovas S. Sodeika) 1938 dalyvavo Klaipėdos kr. dainų šventėje. 1939 03 nacių Vokietijai okupavus Klaipėdos kr., Aukuro draugiją uždarė okupacinė valdžia; draugijos archyvas ir kitas turtas neišliko.
Draugijos pirmininkas buvo J. Stikliorius. Kiti aktyvūs draugijos nariai: M. Jankus, E. Simaitis, I. Prielgauskas, J. Žilevičius, P. Mašiotas, A. Bruožis, M. Budriūnas, V. Bajoras, J. ir M. Purvinai, M. Šlaža, M. Anysas ir kiti.
Aukuro draugija
3037
1223