aulakogènas (gr. aulax, kilm. aulakos – vaga + genos – kilmė, atsiradimas), didelė pailga Žemės plutos struktūra platformoje; palaidotas grabenas. Aulakogeno ilgis iki kelių tūkstančių, plotis – keliasdešimt, gylis iki 10 km. Susidaro rifto vietoje, jam praradus tektoninį aktyvumą. Jame slūgso horizontalūs arba kiek raukšlėti vulkaninių ir nuosėdinių uolienų sluoksniai. Pavyzdys – Dniepro–Doneco aulakogenas. Terminą 1960 sukūrė rusų geologas N. Šatskis.
2271