Žvrblienė Aurelija 1960 05 19Jučiai (Akmenės rj.), lietuvių biochemikė. Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė (2021). Dr. (fiz. m., 1988; habilitacijos procedūra 2008).
Išsilavinimas ir veikla
1982 baigė Vilniaus universitetą. 1983–87 dirbo SSRS Mokslų akademijos Molekulinės biologijos institute Maskvoje. Nuo 1988 dirba Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute (iki 1995 veikė kitais pavadinimais, 1995–2010 Biotechnologijos institutas, 2010–16 Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas), 2003–10 Imunologijos laboratorijos vedėja, nuo 2010 Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja; vyriausioji mokslo darbuotoja (2008). 2003–08 dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete, docentė (2003). Nuo 2005 dėsto Vilniaus universitete; profesorė (2008). Europos imunologų draugijų federacijos (EFIS) Vakcinų darbo grupės narė, Europos monokloninių antikūnų tinklo (angl. The European Monoclonal Antibodies Network; EuroMAbNet) narė. Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė (2017–22), prezidentė (nuo 2022 12).
Aurelija Žvirblienė
Mokslinio darbo svarbiausios sritys – rekombinantinių baltymų antigeninių ir imunogeninių savybių tyrimai; virusinių infekcijų imunodiagnostika ir molekulinė diagnostika; monokloninių antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas; antikūnų inžinerija, rekombinantinių antikūnų kūrimas ir tyrimai. Su bendradarbiais sukūrė ir apibūdino daugiau kaip 500 naujų monokloninių antikūnų prieš įvairius taikinius – ląstelių receptorius, citokinus, hormonus, fermentus, virusų ir bakterijų antigenus. 10 išradimų, iš jų 6 Lietuvos, 1 Jungtinių Amerikos Valstijų, 1 Europos patentas, 2 tarptautinės patentinės paraiškos. Registruotos 7 naujos ląstelių linijos Deutsche Sammlung von Microorganismen und Zellkulturen (DSMZ). Paskelbė daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių.
Knygos
Sudarė (su V. A. Tamošiūnu ir R. Dubakiene) Aiškinamąjį imunologijos ir alergologijos terminų žodyną (2012).
Apdovanojimai
Lietuvos mokslo premija (2013), Gedimino ordino Riterio kryžius (2021).