aušalas

áušalas, medžiaga (skystis, garai ir dujos ar jų mišinys) kietųjų kūnų, skysčių ar dujų temperatūrai žeminti. Intensyviai garuodamas, virdamas ar plėsdamasis aušalas ima iš aušinamosios medžiagos šilumą. Būtinos aušalo savybės: žema virimo (ypač vakuume) ir užšalimo temperatūra, aukšta kritinė temperatūra; be to, geriausia kai jis yra nedegus, nesprogus, nenuodingas, ekologiškai švarus, neardo konstrukcinių medžiagų, nereaguoja su tepalais, turi didelę garavimo šilumą, didelį garų tankį, didelę savitąją šiluminę talpą ir didelį savitąjį šilumos laidumą. Pagal virimo temperatūrą aušalai skirstomi į aukštos (daugiau kaip –10 °C), vidutinės (nuo –10 iki –50 °C) ir žemos (mažiau kaip –50 °C) temperatūros. Jei reikia aušinti išlaikant teigiamą temperatūrą, kaip aušalas dažniausiai naudojamas oras arba vanduo. Vanduo yra geresnis aušalas negu oras, nes turi didesnę savitąją šiluminę talpą, savitąjį šilumos laidumą ir šilumos perdavimo koeficientą. Juo ataušinama greičiau ir iki žemesnės temperatūros. Oras naudojamas oro kondicionavimo sistemose bei aušintuvuose (ypač tada, kai vanduo arba kiti skysčiai gali užšalti), oro ir vandens mišinys – laistomuosiuose aušintuvuose. Žemesnė (nuo 10 iki –150 °C) temperatūra gaunama šaldomosiomis mašinomis (kūnas aušindamas dalį aušalo išgarina). Šaldytuvuose naudojama amoniakas, fluoro ir metano mišiniai, izobutanas, kai kurie angliavandeniliai (etanas, propanas, butanas, etilenas, propenas, metilaminas). Amoniakas yra vidutinės temperatūros aušalas, gerai izoliuoja šilumą, nebrangus, bet sprogus, nuodingas, ardo varį ir jo lydinius. Angliavandeniliai yra žemos užšalimo temperatūros, bet sprogūs. Dujinėms šaldymo mašinoms aušinti naudojamas helis, vandenilis, neonas, azotas arba oras, garo ežekcijos ir kai kurioms absorbcinėms mašinoms – vanduo, garo kompresijos – anglies dioksidas, amoniakas, chloretanas, angliavandeniliai.