auss (auris), stuburinių gyvūnų (ir žmogaus) klausos ir pusiausvyros organas.
Žmogaus ausis
Susideda iš 3 dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Išorinės ausies dalys: ausies kaušelis (elastinė kremzlė, kurią dengia antkremzlis ir oda) ir apie 2,5 cm ilgio išorinė klausomoji landa. Ausies kaušelis padeda nukreipti į landą garso bangas; prie jo jungiasi rudimentiniai raumenys. Landos siena iš pradžių yra kremzlinė, giliau – kaulinė; ją dengia oda, kuri kremzlinėje landos dalyje plaukuota ir turi ausies sierą gaminančių liaukų. Išorinę ausį nuo vidurinės skiria plėvelė – ausies būgnelis. Jis turi 3 sluoksnius: išorinį (odos), vidurinį (jungiamojo audinio) ir vidinį (gleivinės). Vidurinė ausis yra smilkinkaulyje, sudaryta iš būgninės ertmės su klausomaisiais kauleliais, ausies trimito ir speninės ataugos su jos ertmėmis. Būgninė ertmė – nedidelė, pilna oro kamera, kurios sienas iškloja gleivinė; viduje yra trys sąnariais susijungę klausomieji kauleliai: plaktukas, kurio rankena įaugusi į būgnelį, priekalas ir kilpa. Prie plaktuko ir kilpos prisitvirtinę 2 raumenys, kurie keičia būgnelio įtempimą. Būgninę ertmę su nosiarykle jungia ausies trimitas, kuris padeda suvienodinti oro slėgį abipus būgnelio. Būgninės ertmės sienoje yra apvalus sraigės langelis ir ovalus prieangio langelis (jį uždengia kilpos pamatas).
žmogaus ausis: 1 – ausies kaušelis, 2 – išorinė klausomoji landa, 3 – būgnelis, 4 – plaktukas, 5 – pusratiniai kanalai, 6 – prieangis, 7 – smilkinkaulis, 8 – prieangio ir sraigės nervo prieanginė dalis, 9 – prieangio ir sraigės nervo sraiginė dalis, 10 – sraigė, 11 – kilpa, 12 – būgninė ertmė, 13 – priekalas
Vidinė ausis (vadinamas labirintas) yra smilkinkaulio piramidėje. Tai sudėtingos formos ertmės ir kanalai. Labirintas yra dvigubas: išorėje – kaulinis, viduje – plėvinis; pastarasis yra panašios formos kaip kaulinis, tik šiek tiek mažesnis. Tarp kaulinio ir plėvinio labirinto yra skaidrus skystis – perilimfa, plėviniame labirinte – tirštesnė endolimfa. Labirintas susideda iš prieangio, sraigės (2,5 karto susisukusio kanalo) ir 3 pusratinių kanalų, kurių plokštumos tarp savęs statmenos. Prieangis ir pusratiniai kanalai su juose esančia plėvinio labirinto dalimi sudaro pusiausvyros aparatą. Sraigės plėvinio kanalo vijų ertmėje yra klausos receptorius – spiralinis (Corti) organas.
Garso bangos, pasiekusios ausį, suvirpina būgnelį. Jo virpesiai per klausomųjų kaulelių grandinę ir prieangio langelį perduodami sraigės perilimfai ir endolimfai. Šių skysčių bangavimas spiraliniame organe transformuojamas į nervinius impulsus, kurie neuronų grandine nueina į galvos smegenų klausos centrus ir ten sukelia garso pojūtį.
Gyvūnų ausis
Apskritažiomeniai ir žuvys turi tik vidinę ausį – labirintą, kurį sudaro prieangis (pailgasis ir apvalusis maišeliai) ir pusratiniai kanalai. Apskritažiomeniai turi 1 arba 2 tokius kanalus, žuvys – 3. Karpinių žuvų ir šamų endolimfai vandenyje sklindančio garso virpesius perduoda smulkių kauliukų sistema (Weberio aparatas), išsivysčiusi iš pakitusių kaklo srities šonkaulių ir įsiterpusi tarp plaukimo pūslės bei labirinto. Varliagyviai, ropliai ir paukščiai turi vidurinę ausį, kurioje yra vienas klausomasis kaulelis, ir sudėtingesnės sandaros vidinę ausį. Jų sraigė tobulesnė. Ropliai ir paukščiai turi išorinės ausies užuomazgą, jų apvaliojo maišelio apačioje yra lagena, iš kurios žinduolių ausyje susiformuoja Corti organas. Žinduolių ausis sudaryta iš tų pačių dalių kaip ir žmogaus.
1100
-labirintas; -sraigė