Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė
Sluckáitė-Jùrašienė Aušra Marija 1936 06 01Kaunas, lietuvių rašytoja, literatūros kritikė, žurnalistė. 1959 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1959–70 dirbo Vagos leidykloje. 1970–74 Jaunimo teatro literatūrinio skyriaus vedėja. 1974 emigravo į Vakarus. 1975 Laisvosios Europos radijo vyriausioji redaktorė, 1976–84 šio radijo korespondentė Niujorke.
Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė
Jos straipsnių, kūrybos ištraukų paskelbta lietuvių išeivijos periodiniuose leidiniuose Metmenys, Draugas, Aidai. Išleido eseistinių straipsnių apie literatūrą rinkinį Kritikos štrichai (1963). Teatrologijos studijoje Po Dvynių ženklu (1994, 2016 perleista kartu su knyga Namai be namų pavadinimu Spektaklių ir sapnų klavyrai: režisieriaus Jono Jurašo kūrybos apžvalga) nagrinėjama vyro režisieriaus J. Jurašo kūryba ir teatrinė veikla emigracijoje. Poetinės prozos rinkinyje Miesto madrigalai (1995) išspausdintos 7 dešimtmečio 2 apysakos ir daugiau kaip 50 novelių, jame kasdieniškos detalės, subjektyvios būsenos raiškiai transformuojamos į muzikos, dailės, mitų, klasikinės literatūros įvaizdžius. Parašė pjeses Zekai, oratorija septyniems balsams ir pamišėlio solo (apie sovietinį lagerį, pastatyta 1982), Smėlio klavyrai (pagal J. Bobrowskio romaną Lietuviški fortepijonai, pastatyta 1990), libretą B. V. Kutavičiaus operai Lokys (pastatyta 2000). Išleido esė ir prisiminimų knygą Egziliantės užrašai (2008). Iš rusų kalbos išvertė A. Grino, V. Koneckio kūrinių.
Apdovanojimai
B. Savukyno premija (2018).
Jurašienė
2271