aũšrininkai, lietuvių moksleivių organizacija. Veikė 1910–36. 1910–33 leido žurnalą Aušrinė (iš to organizacijos pavadinimas). Iki I pasaulinio karo apėmė liberalių pažiūrų aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų moksleivius, veikė pusiau legaliai. Aušrininkų nuostatas suformuoti ypač padėjo Aušrinėje skelbti P. Klimo ir S. Šilingo straipsniai. 1915 lietuvių mokyklos buvo evakuotos į Rusiją, ir aušrininkai ten kūrėsi. Aktyviausi buvo Voronežo aušrininkai. Ten marksistinių pažiūrų aušrininkai atsiskyrė nuo kitų ir įkūrė visuomenininkų draugiją. Po 1917 Rusijoje aušrininkai pradėjo veikti viešai. 1917 04 05–06 Voroneže įvyko organizacijos konferencija, kurioje buvo nustatyti pagrindiniai veiklos principai: individualizmas, demokratija ir socializmas. Aušrininkams idėjinę įtaką ėmė daryti Lietuvos revoliucinių socialistų liaudininkų, vėliau maksimalistų organizacijos. Po I pasaulinio karo aušrininkai grįžo į Lietuvą, 1920 Kaune įvykusioje konferencijoje pasivadino Lietuvos socialistinės moksleivijos aušrininkų organizacija (įstatai įregistruoti 1922 03 11), išrinko centro komitetą. 1920–26 įvyko organizacijos 8 konferencijos. Ji Lietuvos universitete, aukštesniosiose ir vidurinėse mokyklose turėjo keliolika veiklių skyrių ir kuopų. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo Aušrinė buvo uždaryta, aušrininkų veikla suvaržyta, 1930 jiems uždrausta veikti mokyklose. Išliko tik 1926 02 21 Lietuvos universitete įsteigta Studentų socialistų aušrininkų draugija, kuri 1931 vėl atgaivino Aušrinę; draugija 1936 uždaryta.
Studentų socialistų aušrininkų draugija; Lietuvos socialistinės moksleivijos aušrininkų organizacija