Austerlitzo mūšis, Áusterlico mšis, Austrijos ir Rusijos karo su Prancūzija mūšis. Įvyko 1805 12 02 prie Austerlitzo (dabar Slavkovas prie Brno, Čekija).
Eiga
1805 11 13 Napoleonas I užėmė Vieną ir išstūmė Austrijos bei Rusijos kariuomenes į Moraviją. Palikęs 20 000 žm. įgulą Vienoje pagrindines jėgas (65 000 žm., 250 pabūklų) sutelkė į rytus nuo Brno prie kelio į Olomoucą, pietinį šių jėgų sparną išskleidė prie Pratzeno (Pracų) aukštumų. Sąjungininkai (83 000 žm., 350 pabūklų), vadovaujami imperatorių Aleksandro I ir Pranciškaus II (M. Kutuzovas faktiškai buvo nušalintas), užėmė aukštumas ir pagrindines jėgas (40 000 žm.) pasiuntė apeiti dešinįjį prancūzų sparną, kad atkirstų jų aprūpinimą iš Vienos pusės. Kai maršalas L. N. Davout (10 500 žm.) stabdė puolimą ir pritraukė didžiąją sąjungininkų dalį, maršalas N. J. de Dieu Soultas (20 000 žm.) puldamas susilpnėjusį sąjungininkų centrą užėmė aukštumas, iš Napoleono I rezervo gavo pastiprinimą (20 000 žm.), atrėmė bandymus atsiimti aukštumas ir kartu su L. N. Davout nustūmė priešą ant užšalusio Satschano (Žačanų) ežero, kurio ledą sudaužė artilerijos ugnimi.
Austerlitzo mūšis (aliejus, 1808, dailininkas Lejeuneʼas Louis‑François, Versalio rūmai)
Austerlitzo mūšis 1805 12 02
Padariniai
Austrai ir rusai neteko 16 000 užmuštų ir sužeistų bei 20 000 paimtų į nelaisvę, prancūzai – 10 000 žmonių. 12 26 pagal Pressburgo taiką Austrija išstojo iš karo, Rusijos kariuomenė grįžo namo. Prūsija atsisakė ketinimo jungtis prie trečiosios antiprancūziškosios koalicijos. Vokietijoje Napoleonas I įkūrė sau pavaldžią Reino konfederaciją. Austerlitzo mūšis – viena didžiausių Napoleono I pergalių.
Trijų imperatorių mūšis