australai
austrãlai, senieji Australijos gyventojai (aborigenai). Apie 798 000 australų (su metisais; 2016). Kalbõs (australų kalbos) ir rasės (australidai) požiūriu sudaro atskirą vienetą. Tikintieji – presbiterionai ir katalikai, yra senųjų tradicinių tikėjimų išpažinėjų.
Gyvensena
Gyvena rezervacijose, įsteigtose 20 amžiaus 3 dešimtmetyje daugiausia nederlingose Vakarų ir Šiaurės Australijos srityse, arba misijų kaimeliuose bei stovyklose (iki 1963 į juos buvo keliami prievarta). Dar telkiasi prie didžiųjų miestų. Australai iš dalies išlaikė gimininę visuomeninę organizaciją, susidedančią iš įvairių socialinių sluoksnių (pagal lytį, amžių bei sugebėjimus). Iš vieno socialinio sluoksnio į kitą įvesdinama per tam tikras apeigas atliekant įvairius veiksmus, būdingus genčiai (berniukų apipjaustymas, danties išmušimas, genties ženklo išraižymas ir kita), taip pat supažindinant su paslaptimis apie protėvius, mokant dainų, šokių bei legendų. Mergaitės mokomos gydyti, meilės burtų, vaisingumo paslapčių, taip pat šokių, dainų bei raudų.
australai aborigenai
australų aborigenų vėliava
Šeima – porinė patrilokalinė, buvo ir grupinių santuokų. Australai žemę dėl joje įsikūnijusių protėvių laiko šventa (plačiau apie jų tradicinius tikėjimus Australijos religijos). Gentys turi savo amuletus, vadinamąsias čiuringas. Gausi australų tautosaka laikoma didžiausiu turtu, už jos pasisavinimą baudžiama rankos arba kojos perdūrimu strėle; kitų genčių dainas, šokius ar sakmes galima nusipirkti, iškeisti ar kitaip įsigyti.
Istorija
Manoma, kad australų protėviai į Australiją atkeliavo prieš apie 80 000 metų sausuma, jungusia Australiją su Naująja Gvinėja, Indonezija ir Indokinija. Iš pradžių australai kūrėsi paupiuose bei pajūriuose, vėliau išplito po visą žemyną. Australai vertėsi medžiokle, žvejyba, rinko augalinį maistą. Naudojo kirvį, ietį ir jos svaidyklę, lanką su strėlėmis, žeberklą, skaptą ir bumerangą. Moterys dėvėjo emu paukščio plunksnų, vyrai – kailio pajuostes arba prijuostes. Puošėsi kengūrų dantų karoliais, apyrankėmis, tatuiruotėmis. Grupei arba genčiai vadovavo vyriausias vyras. Daugelį australų protėvių 18 amžiaus pabaigoje–19 amžiaus išnaikino kolonizatoriai (buvo nuo 200 iki 600 australų kalbų, dabar apie 20); 1788 anglams atsikėlus į Australiją australų vyrai buvo žudomi per pramogines medžiokles. 1791 gubernatoriaus A. Phillipo įsakymu australus buvo pradėta masiškai šaudyti (uždrausta 1920). Ypač daug australų išmirė nuo atvežtų ligų (gripo, tymų, raupų, kokliušo, tuberkuliozės, sifilio, gonorėjos).
australas aborigenas
australas aborigenas
Australai aborigenai 1963 buvo pripažinti Australijos piliečiais, jiems suteikta judėjimo laisvė ir balsavimo teisė. Nuo 1971 jie turi savo vėliavą (ją 1995 pripažino ir Australijos vyriausybė). 1976 pripažintos australų teisės į rezervacijų žemę. 20 amžiaus 9 dešimtmetyje jie savo teises pradėjo ginti Aukščiausiajame Teisme; 1992 Torreso sąsiaurio saloje senoji nerašytoji (protėvių palikta) australų teisė buvo pripažinta greta oficialiosios anglų teisės sistemos. 1993 Kvynslando šiaurėje gyvenantys australai gavo teisę į žemę stovyklaviečių, gyvenviečių, apeigų, medžioklės ar žvejybos vietose.
L: Encyclopaedia of Aboriginal Australia Canberra 1994.
2201
aborigenai