Austrãlijos dail
rentgeno stiliaus uolų tapyba Kakadu nacionaliniame parke Australijoje
Seniausi žinomi Australijos meno kūriniai, kurti Australijos aborigenų (australų menas), glaudžiai susiję su religija ir mitologija. Naujųjų laikų Australijos dailė skiriama į kolonistų (1788–1880), impresionistinę (1881–1930), moderniąją (1931–80) ir postmoderniąją (nuo 1980).
Kolonijinio laikotarpio dailė
Ankstyvoji kolonistų dailė (dažniausiai atlikta pinigų padirbinėtojų) dokumentiška, schemiška. Vėliau kūrė iš Europos atsikėlę profesionalūs dailininkai, daugiausia tapytojai, kurie Australijos gamtovaizdyje matė ir vaizdavo europietišką peizažą: Johnas Gloveris (1767–1849; romantiškos pastoralinės scenos), Benjaminas Duterreau (1767–1851; buitinės kompozicijos; pirmasis pavaizdavo tikrą įvykį – atvykėlių susitaikymo su čiabuviais momentą), Conradas Martensas (1801–78; peizažai), Eugene’as von Guérard’as (1811–1901), Louis Buvelot (1814–88; pastarieji, paveikti Barbizono mokyklos, tapė romantiškus peizažus), Williamas Struttas (1826–1915; vienintelis kūrė neoklasicistinio stilaus socialinės tematikos paveikslus, kuriuose vaizdavo miškų gaisrus ir plėšikavimus). Skulptūros beveik nebuvo, šiek tiek – medalių ir biustų (B. Duterreau); Charlesas Summersas (1825–78) sukūrė pirmą neoklasicistinį paminklą (1865) tragiškai žuvusiems Australijos žemyno tyrinėtojams atminti.
J. Glover. Aborigenai prie Ouse’o upės, Van Diemeno Žemė (aliejus, 1838, Naujojo Pietų Velso meno galerija Sidnėjuje)
Impresionizmas
A. Streeton. „Ugnis!“, Lapstone’o tunelis (aliejus, 1891, Naujojo Pietų Velso meno galerija Sidnėjuje)
Australijos impresionistinė dailė skyrėsi nuo europietiškosios (prancūziškos): dailininkams ne tiek rūpėjo specifinės raiškos problemos (šviesos efektai ir kita), kiek savitas požiūris į visai kitokią Australijos gamtą, sugebėjimas ją pavaizduoti, parodyti toje aplinkoje vykstančius įvykius. Tuo tikslu tapytojai T. W. Robertsas, F. McCubbinas ir A. Streetonas įkūrė vadinamąją Heidelbergo mokyklą (tuomet kaimas, dabar Melburno priemiestis). Kitų tapytojų kūryba buvo labiau impresionistiška, bet ne tokia australiška: Johnas Russellas (1858–1930), Ch. E. Conderis, Rupertas Bunny (1864–1947), Sydney Longas (1871–1955), Hansas Heysenas (1877–1968). Heidelbergo impresionistinė mokykla paveikė ir skulptorius. Labiausiai išgarsėjo Bertramas Mackennalis (1863–1931), Charlesas Douglasas Richardsonas (1853–1932) ir Georgeʼas Lambertas (1873–1930). Raynerio Hoffo (1894–1937) propaguotas art deco stilius, apėmęs interjerą ir taikomąją dailę, skatino skulptūros plėtotę modernizmo linkme.
Modernizmas
Modernizmas Australijos dailėje pradėjo reikštis tuoj po I pasaulinio karo. Jį skleidė europiečiai pabėgėliai – socialinio realizmo atstovai Yoslis Bergneris (1920–2017) ir Noelis Counihanas (1913–86) bei pirmasis Australijos ekspresionistas Danila Vassilieffas (1899–1958). Ryškiausias posūkis į modernizmą įvyko po II pasaulinio karo dėl patobulėjusios informacijos, kuri panaikino Australijos izoliaciją, ir dėl šalį užplūdusių politinių pabėgėlių nuo sovietinio režimo.
S. R. Nolan. Gražiosios Polly kasyklos (emalis, 1948, Naujojo Pietų Velso meno galerija Sidnėjuje)
Susiklostė dvi dailės srovės: figūrinė ir abstrakčioji. Figūrinės srovės šalininkai, susitelkę Melburne, iš dalies tęsė Heidelbergo mokyklos tradicijas plėtodami australiškas temas, tačiau jas reiškė nauju stiliumi: siurrealistas ekspresionistas Albertas Tuckeris (1914–99), primityvistas satyrikas S. R. Nolanas, dramatiškas ekspresionistas G. R. Drysdale’is, primityvistas siurrealistas A. Boydas, portretistas W. Dobellis, iš pradžių kūręs realistiniu, vėliau ekspresionistiniu stiliumi. Beveik visi jie buvo susibūrę į Antipodean grupę ir rėmė žurnalą Angry Penguins. Abstrakčiosios dailės kūrėjai buvo susitelkę Sidnėjuje. Prie jų prisijungė ateiviai dailininkai, ypač imlūs tarptautinėms meno idėjoms. Beveik visos naujausios srovės, kurios reiškėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, turėjo sekėjų Australijoje. Buvo organizuojamos tarptautinės parodos, Australijos dailė susilaukė tarptautinio įvertinimo, susikūrė privačių galerijų, įsteigta valstybinių ir privačių premijų, išaugo modernių dailės kritikų.
Žymesni dailininkai: abstrakčiojo ekspresionizmo – Stanislausas Rapotecas (1913–97), J. H. Olsenas, L. Urbonas, H. Šalkauskas, E. Kubbos, Janas Senbergsas (g. 1939), geometrinio abstrakcionizmo – Leonardas Frenchas (1928–2017), tekstūrinio abstrakcionizmo – Elwynas Lynnas (1917–97), kinetinio meno (pradininkas Australijos dailėje) – Josephas Stanislausas Ostoja-Kotkowskis (1922–94), griežtosios formos tapybos – Sydney Ballas (1933–2017), minimalizmo – Tony McGillickas (1941–92), Haraldas Noritisas (g. 1928), spalvos lauko tapybos – Gunteris Christmannas (1936–2013), vadinamojo modulorinio meno – Dickas Watkinsas (g. 1937). Pusiau abstrakčias kompozicijas tapė Fredas Williamsas (1927–82), Jeffrey Smartas (1921–2013), Vytas Kapočiūnas (g. 1943), Michaelas Kmitas (1910–81), Jonas Molvigas (1923–70), portretistas V. Meškėnas. Monumentalias abstrakčias, dažniausiai suvirinto metalo, skulptūras kūrė Clementas Meadmore’as (1929–2005), Inge King (1918–2016), Norma Redpath (1928–2013), Robertas Klippelis (1920–2001). Skulptoriai imigrantai, tarp jų lietuviai V. Jomantas ir T. Zikaras, įkūrė Centre Five grupę, kuri propagavo kamerinę, smulkiąją skulptūrą.
F. Williams. Mano sodas (aliejus, 1965–67)
Nuo 1970 Australijos dailėje ryškiai, kaip niekada iki tol, iškilo politinės (Vietnamo karas), moterų, aborigenų temos; imta neigti tradicinę tapybą. Atsirado plakatas, revoliuciniai sienų piešiniai, satyrinė politinė karikatūra, videomenas, performansas, žemės menas. Šiuo sumaišties dailėje laikotarpiu pirmą kartą Australijos dailės istorijoje atkreiptas dėmesys į aborigenų, gretimų Azijos tautų kūrybą; Jungtinių Amerikos Valstijų dailės įtaka susilpnėjo.
Postmodernizmas
Postmodernizmo laikotarpiu (nuo 1980) atgijo tapyba, reiškiasi grįžimo į figūrinę dailę tendencija. Konceptualusis menas įkvėpimo semiasi ne iš gamtos, bet iš technikos pasaulio, kartais iš istorijos; įvaizdžiams sustiprinti pasitelkiami tekstai. Žymiausi dailininkai: Imantsas Tillersas (g. 1950), Richardas Dunnas (g. 1944), Mikeʼas Parras (g. 1945), Johnas Nixonas (g. 1949). Skulptoriai kuria didžiules minimalistines kompozicijas, plėtojamas performansas. Išdilo ribos tarp meno šakų, dailės žanrų, dažnai nebegalioja nei estetikos, nei etikos normos.
2201
Australijos kultūra
Australijos konstitucinė santvarka
Australijos partijos ir profsąjungos
Australijos ginkluotosios pajėgos