Australijos federacijos sąjūdis

Austrãlijos federãcijos sjūdis (Australian federation), 1880–1900 Australijos kolonijų judėjimas dėl federacijos sukūrimo. Susiklostė nuo 19 a. antros pusės stiprėjant gyventojų tautiniam identitetui ir plėtojantis šių kolonijų susivienijimo procesui. Sąjūdžiui atsirasti įtakos turėjo susikūrusios federacinės valstybės Jungtinės Amerikos Valstijos (1776) ir Kanada (1867). Sąjūdis siekė visas šešias metropolijos (Didžiosios Britanijos) kolonijas (Kvynslandą, Naująjį Pietų Velsą, Pietų Australiją, Tasmaniją, Vakarų Australiją ir Viktoriją) sujungti į federacinę Australijos Sandraugą su federaline vyriausybe, kuri būtų atsakinga už klausimus, susijusius su visais Australijos gyventojais. Kitas susijungimo argumentas – federacija visoje Australijoje užtikrintų protekcionistinę ekonominę politiką (protekcionizmas). Buvo rengiami sąjūdžio suvažiavimai Sandraugos konstitucijos parengimo klausimais. Sąjūdžio surengtuose 1898, 1899 ir 1900 referendumuose Australijos kolonijų gyventojų dauguma pritarė federacinės Sandraugos sukūrimui.

Australijos federacijos sąjūdžio veiklos rezultatas – Australijos Sandraugos aktas, kurį 1900 priėmė (su karalienės Viktorijos sutikimu) Didžiosios Britanijos Parlamentas, šiuo aktu 1901 01 01 buvo sukurta dominija – Australijos Sandrauga (1931 Westminsterio statutu Didžioji Britanija pripažino Australijos politinį ir ekonominį savarankiškumą).

Žymiausi Australijos federacijos sąjūdžio dalyviai: Edmundas Bartonas (valstybės veikėjas, 1901–03 pirmasis Australijos ministras pirmininkas), Henris Parkesas (Naujojo Pietų Velso ministras pirmininkas), Australijos Sandraugos konstitucijos kūrėjai – Andrew Inglis Clarkas, Robertas Garranas, Samuelis Griffithas ir Johnas Quickas.

-Australijos federacija; -Federation of Australia

L: J. A. La Nauze The Making of the Australian Constitution Melbourne 1972; H. D. McQueen A New Britannia Brisbane 2004.