Austrãlijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Ūkio plėtra stabili. 1999 BVP sudarė 392,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių; BVP dalis vienam gyventojui – 20 700 JAV dolerių. Svarbiausi ekonominiai rodikliai 20 a. pabaigoje – 1 lentelėje.
1
2021, Pasaulio banko duomenimis, Australijos BVP sudarė 1542,660 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1436,442 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 59 934 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 55 807 JAV doleriai). Infliacija 6 % (2023 06).
https://s.vle.lt/diagramos/279.html
Pramonė
Sparčiai plėtojama kasyba ir apdirbamoji pramonė.
21 a. pradžioje kasybos pramonėje sukurta 4 % BVP (75 % gaunamų žaliavų eksportuojama). 65 % kasybos pramonės priklausė užsienio kapitalui (20 a. pabaigoje).
Gaunama 65 rūšių mineralinių ir energetinių žaliavų. Metalų rūdos sudaro 40 %, nafta ir gamtinės dujos – 30 %, akmens anglys ir durpės – 25 % visų gaunamų žaliavų. Akmens anglys kasamos Boweno, Sidnėjaus ir Clarence’o-Moretono baseinuose (trečioji vieta pasaulyje pagal gavybą ir pirmoji vieta pagal eksportą, 1999), rusvosios anglys – Latrobe’o slėnyje. Nafta ir gamtinės dujos gaunamos Basso sąsiauryje, prie Vakarų Australijos pakrantės, Timoro jūroje. Geležies rūda kasama Pilbaros baseine, Iron Knobo telkinyje (trečioji vieta pasaulyje po Kinijos ir Brazilijos pagal gavybą, antroji vieta po Brazilijos pagal eksportą, 1999). Boksitai kasami Weipos, Gove’o, Jarrahdale’io telkiniuose (pirmoji vieta pasaulyje pagal gavybą, antroji vieta po Gvinėjos pagal eksportą). Švino (pirmoji vieta pasaulyje pagal gavybą), cinko (antroji vieta po Kinijos, 1999), vario (ketvirtoji vieta po Čilės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Indonezijos), sidabro rūdos kasamos Naujajame Pietų Velse, Kvynslande, Tasmanijoje.
Australijos naudingųjų iškasenų žemėlapis
Kalgoorlie aukso kasykla (Vakarų Australija)
Vidutiniškai per metus iškasama daugiau kaip 300 tonų aukso (trečioji vieta po Pietų Afrikos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų). Deimantai kasami Argyle’io, Merlino telkiniuose (pirmoji vieta pasaulyje pagal gavybą), opalai – Coober Pedy, Lightning Ridge’o telkiniuose (pirmoji vieta pasaulyje pagal gavybą). 1997–1999 gauta apie 90 % pasaulyje gaunamų opalų, apie 60 % cirkonio, apie 50 % tantalo ir torio rūdų bei safyrų, 35 % boksitų, 33 % deimantų, 30 % titano rūdų (ilmenito, rutilo), 22 % švino rūdos; pagal jų gavybą Australija pirmavo pasaulyje. Australijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 2 lentelėje.
Elektros energiją daugiausia (88 %) gamina šiluminės elektrinės. Didžiausios šiluminės elektrinės yra Eraringe ir Liddellyje (Naujajame Pietų Velse), hidroelektrinės – Australijos Alpėse, Tasmanijos saloje. Veikia vėjo elektrinės, nuo 1986 – geoterminė elektrinė.
2
1999 maisto pramonei ir mašinų gamybai teko po 20 %, metalurgijai – 16 % apdirbamosios pramonės produkcijos vertės.
Plienas ir ketus lydomas Port Kembloje, Newcastle’yje, Whyalloje, taip pat lydomas aliuminis (trečioji vieta pasaulyje po Rusijos ir Kanados pagal eksportą), varis, nikelis, švinas, cinkas. Didžiausi metalurgijos kombinatai Gladstone, Newcastle’yje, Townsville’yje. Gaminama Saulės energijos jėgainių įranga, automobiliai, lokomotyvai, staklės, žemės ūkio mašinos, elektrotechnikos, elektronikos prietaisai; didžiausi gamybos centrai – Sidnėjus, Melburnas, Adelaidė, Brisbane’as, Geelongas. Laivai (ir rūdovežiai) statomi Newcastle’yje, Sidnėjuje, Melburne, Maryborough. Aviacijos gamyklos yra Melburne, Sidnėjuje. Per metus perdirbama apie 40 mln. tonų naftos; didžiausi kombinatai Altonoje ir Botany (Melburno ir Sidnėjaus apylinkėse). Mineralinės trąšos, sieros rūgštis, dažai, vaistai gaminami Sidnėjuje, Melburne, Newcastle’yje, Brisbane’e, Geelonge.
Tekstilės, siuvimo ir avalynės pramonės centrai – Melburnas, Sidnėjus, Brisbane’as.
Didžiausi cukraus fabrikai yra Mackay, Cairnse, Bundaberge, Townsville’yje; eksportuojama apie 80 % pagaminamo cukraus (antroji vieta pasaulyje po Brazilijos). Daugiausia vyno pagaminama Barossos slėnio gyvenvietėse (Adelaidės apylinkėse). Australijos apdirbamosios pramonės produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
3
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 463 mln. hektarų (60 % teritorijos), iš jų 90 % – pievos ir ganyklos, 10 % – dirbamoji žemė.
Avys (70 % jų – merinosai) auginamos stepėse ir pusdykumėse, kalnų šlaituose. Australija pirmauja pasaulyje pagal avių skaičių, vilnų, avikailių kiekį bei eksportą, užima antrąją vietą po Naujosios Zelandijos pagal avienos eksportą. Mėsiniai galvijai daugiausia veisiami Vakarų Australijos, Šiaurės teritorijos ir Kvynslando šiaurėje, pieniniai galvijai – rytinėje ir pietryčių pakrantėse. Kasmet pagaminama 3,1–3,4 mln. tonų mėsos, daugiausia jautienos (pirmoji vieta pasaulyje pagal eksportą). Australijos gyvulių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
Eksportuojama apie 95 % vilnų, apie 75 % kviečių, apie 70 % medvilnės, 65 % jautienos, apie 60 % miežių (antroji vieta po Prancūzijos) ir ryžių.
4
5
Auginama kviečiai, miežiai, avižos, sorgai, ryžiai. Kviečių pasėliai užima apie 11 mln. hektarų (62 % visų pasėlių). Drėkinamose Murray ir Murrumbidgee upių žemėse, Naujajame Pietų Velse auginami ryžiai. Cukranendrės auginama Kvynslando rytinėje pakrantėje, vilnamedžiai – Kvynslande, Naujajame Pietų Velse. Obelys auginama Tasmanijoje, Naujajame Pietų Velse, kriaušės – Viktorijoje, citrinmedžiai ir persikai – drėkinamuose Murray ir Darlingo upių baseinuose, bananai ir ananasai – Kvynslande, vynmedžiai – Australijos pietų ir pietryčių dalyje, daržovės – Kvynslande ir didžiųjų miestų apylinkėse. Australijos augalininkystės produkcijos rodikliai pateikti 6 lentelėje.
vynuogynas Pietų Australijoje
6
Per metus sugaunama apie 230 000 tonų žuvų. Per metus sugaunama 8–10 tūkst. krokodilų. Renkami ir auginami perlai.
Kertami eukaliptai, kiparisai. Daugiausia medienos paruošiama Tasmanijoje ir Viktorijoje.
Turizmas
1999 Australiją aplankė 4,5 mln. užsienio turistų (15,9 % iš Japonijos, 16,3 % iš Naujosios Zelandijos, 11,8 % iš Didžiosios Britanijos, 9,4 % iš Jungtinių Amerikos Valstijų), pajamos iš turizmo sudarė 17 mlrd. Australijos dolerių.
Transportas ir ryšiai
Automobilių transportui tenka apie 80 % Australijos vidaus krovinių apyvartos. 21 a. pradžioje buvo 806 000 kilometrų automobilių kelių, iš jų apie 40 % su kieta danga. Svarbiausias kelias Sidnėjus–Melburnas–Adelaidė–Perthas–Mount Isa–Brisbane’as–Sidnėjus. Geležinkelių ilgis 38 563 kilometrai (2914 kilometrų – elektrifikuota); yra trijų skirtingų vėžės pločių. Vidaus vandens kelių ilgis 8368 kilometrai, naftotiekių – 2500 kilometrų, dujotiekių – 5600 kilometrų.
Sidnėjaus panorama
Hobartas
Didžiausia oro transporto bendrovė Qantas Airways skraidina keleivius ir krovinius į 29 valstybes. Vidaus oro linijomis daugiausia keleivių skraidina Ansett Australia ir Eastern Australia Airlines. 443 oro uostai; didžiausi tarptautiniai oro uostai: Kingsport Smith Sidnėjuje, Tullamarine Melburne, Aeroparque Brisbane.
21 a. pradžioje buvo įregistruota 617 jūrų laivų, daugiausia rūdovežių. Prekybos laivyno tonažas 2,19 mln. bruto tonų (1998). Didžiausi uostai: Newcastle’is, Port Hedlandas, Gladstone’as, Port Kembla, Fremantle’is, Brisbane’as.
Bendras ryšių paslaugas tiekia bendrovės Telstar, Optus Communications, mobiliojo ryšio – Vodafone, pašto – Australia Post.
Bankai
20 a. pabaigoje bankų sistemą sudarė Australijos rezervų bankas (centrinis) ir prekybos, plėtros, taupomieji bei užsienio bankai (didžiausi: Commonwealth Bank of Australia, Australia and New Zealand Banking Group, National Australia Bank, Westpac Banking Corporation). Australijos piniginis vienetas – Australijos doleris (lygus 100 centų), įvestas 1966 02 vietoj svaro sterlingų.
Užsienio prekyba
Australijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1999)
Nuo 1980 (išskyrus 1991) Australijos užsienio prekybos balansas neigiamas. 1999 eksportuota prekių už 86 mlrd., importuota už 97 mlrd. Australijos dolerių. Kasybos produktai, kuras ir žaliavos sudaro 37 % eksporto vertės (metalų rūdos ir koncentratai – 12 %, anglys – 10 %), maisto produktai – 18 % (mėsos produktai – 5 %, grūdai – 6 %), metalai – 12 %, mašinos ir transporto priemonės – 12 %. Mašinos ir transporto priemonės sudarė 47 % importo vertės, chemijos pramonės gaminiai ir vaistai – 12 %.
2022 Australija daugiausia eksportavo į Kiniją, Japoniją, JAV, Pietų Korėją, Indiją (daugiausia rūdų, naftos produktų, brangakmenių ir perlų, mėsos, grūdų), daugiausia importavo iš Kinijos, JAV, Pietų Korėjos, Japonijos, Singapūro (daugiausia mašinių ir mechaninių įrenginių, elektros mašinų, automobilių ir jų dalių, mineralinio kuro ir mineralinių alyvų, farmacijos praduktų).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2000 į Australiją eksportavo prekių už 3,5 mln. litų, importavo iš Australijos už 8,8 mln. litų.
2022 Lietuvos ir Australijos užsienio prekyba sudarė 168,83 mln. eurų. Lietuva į Australiją eksportavo prekių už 157,91 mln. eurų (daugiausia medisnos ir medienos gaminių, elektros mašinų ir jų įrangos bei dalių), importavo iš Australijos prekių už 10,92 mln. eurų (daugiausia farmacijos produktų, mašinų, mechaninių įrenginių bei jų dalių, įvairių chemijos produktų).
Australijos BVP struktūra (2017)
2097
2271
-Australijos pramonė; -Australijos žemės ūkis; -turizmas Australijoje; -Australijos transportas; -Australijos bankai; -Australijos užsienio prekyba; -Australijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Australijos konstitucinė santvarka
Australijos partijos ir profsąjungos
Australijos ginkluotosios pajėgos