Austrãlijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Ūkio plėtra stabili. 1999 BVP sudarė 392,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių; BVP dalis vienam gyventojui – 20 700 JAV dolerių.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Australijos BVP sudarė 1542,660 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1436,442 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 59 934 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 55 807 JAV doleriai). 2023 Australijos BVP sudarė 1723,827 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1841,115 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 64 712 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 69 115 JAV dolerių). Nedarbas 3,67 % (2023). Infliacija 2,8 % (2024 09).
Svarbiausi ekonominiai rodikliai 1991–2023 – 1 lentelėje.
1
https://s.vle.lt/diagramos/279.html
Pramonė
Sparčiai plėtojama kasyba ir apdirbamoji pramonė.
2023 kasybos pramonėje sukurta 12,0 % BVP (75 % gaunamų žaliavų eksportuojama). 65 % kasybos pramonės priklausė užsienio kapitalui (21 a. pradžioje). Gaunama 65 rūšių mineralinių ir energetinių žaliavų. Metalų rūdos sudaro 40 %, nafta ir gamtinės dujos – 30 %, akmens anglys ir durpės – 25 % visų gaunamų žaliavų. Akmens anglys kasamos Boweno, Sidnėjaus ir Clarence’o-Moretono baseinuose, rusvosios anglys – Latrobe’o slėnyje. Nafta ir gamtinės dujos gaunamos Basso sąsiauryje, prie Vakarų Australijos pakrantės, Timoro jūroje. Geležies rūda kasama Pilbaros baseine, Iron Knobo telkinyje. Boksitai kasami Weipos, Gove’o, Jarrahdale’io telkiniuose. Švino, cinko, vario, sidabro rūdos kasamos Naujajame Pietų Velse, Kvynslande, Tasmanijoje.
Australijos naudingųjų iškasenų žemėlapis
Kalgoorlie aukso kasykla (Vakarų Australija)
Vidutiniškai per metus iškasama apie 300 tonų aukso. Deimantai kasami Argyle’io, Merlino telkiniuose, opalai – Coober Pedy, Lightning Ridge’o telkiniuose. Išgaunama apie 90 % pasaulyje gaunamų opalų, apie 60 % cirkonio, apie 50 % tantalo ir torio rūdų bei safyrų, 35 % boksitų, 33 % deimantų, 30 % titano rūdų (ilmenito, rutilo), 22 % švino rūdos. Australijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 2 lentelėje.
Elektros energijos daugiausia (apie 66 %) gamina šiluminės elektrinės. Didžiausios šiluminės elektrinės yra Eraringe ir Liddellyje (Naujajame Pietų Velse), hidroelektrinės – Australijos Alpėse, Tasmanijos saloje. Veikia saulės elektrinės, vėjo jėgainės. 2021 pagaminta 265 mlrd. kWh elektros energijos. 2023 šiluminės elektrinės pagamino 66,1 % visos elektros energijos: kūrenamos akmens anglimis – 35,0 %, kūrenamos gamtinėmis dujomis – 17,8 %, kūrenamos rusvosiomis anglimis – 11,5 %, kūrenamos nafta – 1,8 %. Atsinaujinančius gamtinius išteklius naudojančios elektrinės pagamino 33,9 % visos elektros energijos: saulės elektrinės – 15,3 %, vėjo jėgainės – 11,4 %, hidroelektrinės – 6,1 %, biomasės elektrinės – 1,1 %.
statoma Wellingtono hidroelektrinės užtvanka (Vakarų Australija, 2010)
2
Plienas ir ketus lydomas Port Kembloje, Newcastle’yje, Whyalloje, taip pat lydomas aliuminis, varis, nikelis, švinas, cinkas. Didžiausi metalurgijos kombinatai Gladstone, Newcastle’yje, Townsville’yje. Gaminama saulės energijos jėgainių įranga, automobiliai, lokomotyvai, staklės, žemės ūkio mašinos, elektrotechnikos, elektronikos prietaisai; didžiausi gamybos centrai – Sidnėjus, Melburnas, Adelaidė, Brisbane’as, Geelongas. Laivai (ir rūdovežiai) statomi Newcastle’yje, Sidnėjuje, Melburne, Maryborough. Aviacijos gamyklos yra Melburne, Sidnėjuje. Per metus perdirbama apie 40 mln. tonų naftos; didžiausi kombinatai Altonoje ir Botany (Melburno ir Sidnėjaus apylinkėse). Mineralinės trąšos, sieros rūgštis, dažai, vaistai gaminami Sidnėjuje, Melburne, Newcastle’yje, Brisbane’e, Geelonge.
Tekstilės, siuvimo ir avalynės pramonės centrai – Melburnas, Sidnėjus, Brisbane’as.
Didžiausi cukraus fabrikai yra Mackay, Cairnse, Bundaberge, Townsville’yje; eksportuojama apie 80 % pagaminamo cukraus. Daugiausia vyno pagaminama Barossos slėnio gyvenvietėse (Adelaidės apylinkėse).
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 67 % šalies teritorijos, iš jų 90 % – pievos ir ganyklos, 10 % – dirbamoji žemė (2024).
Avys (70 % jų – merinosai) auginamos stepėse ir pusdykumėse, kalnų šlaituose. Australija pirmauja pasaulyje pagal avių skaičių, vilnų, avikailių kiekį bei eksportą, užima antrąją vietą po Naujosios Zelandijos pagal avienos eksportą. Mėsiniai galvijai daugiausia veisiami Vakarų Australijos, Šiaurės teritorijos ir Kvynslando šiaurėje, pieniniai galvijai – rytinėje ir pietryčių pakrantėse. Kasmet pagaminama 3,1–3,4 mln. tonų mėsos, daugiausia jautienos (pirmoji vieta pasaulyje pagal eksportą). Australijos gyvulių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcijos rodikliai – 4 lentelėje.
Eksportuojama apie 95 % vilnų, apie 80 % kviečių, apie 70 % medvilnės, 65 % jautienos, apie 60 % miežių ir ryžių.
4
5
Auginama kviečiai, miežiai, avižos, sorgai, ryžiai. Kviečių pasėliai užima apie 13 mln. hektarų (62 % visų pasėlių). Drėkinamose Murray ir Murrumbidgee upių žemėse, Naujajame Pietų Velse auginami ryžiai. Cukranendrės auginama Kvynslando rytinėje pakrantėje, vilnamedžiai – Kvynslande, Naujajame Pietų Velse. Obelys auginama Tasmanijoje, Naujajame Pietų Velse, kriaušės – Viktorijoje, citrinmedžiai ir persikai – drėkinamuose Murray ir Darlingo upių baseinuose, bananai ir ananasai – Kvynslande, vynmedžiai – Australijos pietų ir pietryčių dalyje, daržovės – Kvynslande ir didžiųjų miestų apylinkėse. Australijos augalininkystės produkcijos rodikliai pateikti 5 lentelėje.
vynuogynas Pietų Australijoje
6
Per metus sugaunama vidutiniškai apie 230 000 tonų žuvų. 2021 sugauta 295 000 tonų žuvų. Per metus sugaunama 8–10 tūkst. krokodilų. Renkami ir auginami perlai.
Miškai užima 17 % šalies teritorijos. Kertami eukaliptai, kiparisai. Daugiausia medienos paruošiama Tasmanijoje ir Viktorijoje.
Turizmas
1999 Australiją aplankė 4,5 mln., 2019 – 8,7 mln., 2024 – 7,97 mln. užsienio turistų (daugiausia iš Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Japonijos).
Transportas ir ryšiai
Automobilių transportui tenka apie 80 % Australijos vidaus krovinių apyvartos. 2024 buvo 873 600 km automobilių kelių, iš jų apie 40 % su kieta danga. Svarbiausias kelias Sidnėjus–Melburnas–Adelaidė–Perthas–Mount Isa–Brisbane’as–Sidnėjus. Geležinkelių ilgis – apie 32 600 km (3448 km – elektrifikuota); yra trijų skirtingų vėžės pločių. Vidaus vandens kelių ilgis 8368 km, naftotiekių – 3609 km, dujotiekių – 30 054 kilometrai.
Sidnėjaus panorama
Hobartas
Didžiausia oro transporto bendrovė – Qantas Airways. Vidaus oro linijomis daugiausia keleivių skraidina Ansett Australia ir Eastern Australia Airlines. 2180 oro uostų (2024); didžiausi tarptautiniai oro uostai: Kingsport Smith Sidnėjuje, Tullamarine Melburne, Aeroparque Brisbane.
2024 Australijos prekybos laivyną sudarė 604 jūrų laivai (daugiausia rūdovežių, 6 tanklaiviai). Prekybos laivyno tonažas 6,6 mln. bruto tonų. 66 uostai, didžiausi: Melburnas, Sidnėjus, Newcastle’is, Port Hedlandas, Gladstone’as, Port Kembla, Fremantle’is, Brisbane’as, Hobartas.
Bendras ryšių paslaugas tiekia bendrovės Telstar, Optus Communications, mobiliojo ryšio – Vodafone, pašto – Australia Post.
Bankai
Australijos rezervų banko būstinės pastatas Sidnėjuje
2024 Australijos bankų sistemą sudarė Australijos rezervų bankas (centrinis) ir 97 prekybos, plėtros, taupomieji bankai bei užsienio bankų skyriai (didžiausi: Commonwealth Bank of Australia, Australia and New Zealand Banking Group, National Australia Bank, Westpac Banking Corporation). Australijos piniginis vienetas – Australijos doleris (lygus 100 centų), įvestas 1966 02 vietoj svaro sterlingų.
Užsienio prekyba
1999 eksportuota prekių už 86 mlrd., importuota už 97 mlrd. Australijos dolerių. Kasybos produktai, kuras ir žaliavos sudarė 37 % eksporto vertės (metalų rūdos ir koncentratai – 12 %, anglys – 10 %), maisto produktai – 18 % (mėsos produktai – 5 %, grūdai – 6 %), metalai – 12 %, mašinos ir transporto priemonės – 12 %. Mašinos ir transporto priemonės sudarė 47 % importo vertės, chemijos pramonės gaminiai ir vaistai – 12 %.
2023 eksportuota prekių už 671,1 mlrd. Australijos dolerių, importuota – už 526,8 mlrd. Australijos dolerių. Eksportas į Kiniją sudarė 33,0 % viso eksporto, į Japoniją – 9,8 %, į Korėjos Respubliką – 5,5 %, į Indiją – 3,9 %, į JAV – 3,7 %. Daugiausia eksportuota geležies, aliuminio ir kitų rūdų, akmens anglių, gamtinių dujų, naftos produktų, aukso, mėsos, grūdų). Importas iš Kinijos sudarė 25,0 % viso importo, iš JAV – 11,1 %, Korėjos Respublikos – 6,4 %, Japonijos – 6,3 %, Tailando – 4,6 %. Daugiausia importuota mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, automobilių ir jų dalių, kompiuterių, mineralinio kuro ir mineralinių alyvų, farmacijos produktų, vaistų).
Australijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2023)
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2000 į Australiją eksportavo prekių už 3,5 mln. litų, importavo iš Australijos už 8,8 mln. litų.
2022 Lietuvos ir Australijos užsienio prekyba sudarė 168,83 mln. eurų. Lietuva į Australiją eksportavo prekių už 157,91 mln. eurų (daugiausia medienos ir medienos gaminių, elektros mašinų ir jų įrangos bei dalių), importavo iš Australijos prekių už 10,92 mln. eurų (daugiausia farmacijos produktų, mašinų, mechaninių įrenginių bei jų dalių, įvairių chemijos produktų).
Australijos BVP struktūra (2024)
Australijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 1999)
2097
2271
-Australijos pramonė; -Australijos žemės ūkis; -turizmas Australijoje; -Australijos transportas; -Australijos bankai; -Australijos užsienio prekyba; -Australijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Australijos konstitucinė santvarka
Australijos partijos ir profesinės sąjungos
Australijos ginkluotosios pajėgos