australonegridai

australonegrdai, juodóji rãsė, pusiáujo rãsė, vienas iš trijų rasinių kamienų. Iki kolonijinės europiečių ekspansijos gyveno Afrikos, Australijos, Melanezijos ekvatorinėse srityse. Būdinga tamsi odos, plaukų ir akių pigmentacija, susiviję galvos plaukai, menkas tretinis kūno plaukuotumas, plati, plokščia nosis, storos išvirtusios lūpos, atsikišusios žandikaulių dantinės ataugos (prognatizmas), dažniausiai pailga smegeninė galvos dalis. Australonegridai skirstomi į 2 antrines rases: Afrikos (negridus) ir Okeanijos (australidus).

Negridai

Gyveno Afrikoje (išskyrus jos šiaurinę dalį) ir gretimose salose; pastaraisiais šimtmečiais paplito ir Amerikoje. N. Čeboksarovas (Rusija) negridus skirsto į 4 mažesnes rases, arba antropologinių tipų grupes: Sudano (negrų), pasižyminti tipiškomis negridų savybėmis, Vidurio Afrikos (pigmėjų, arba negrilų), išsiskirianti labai žemu ūgiu ir šiek tiek ryškesniu kūno plaukuotumu, Pietų Afrikos (bušmėnų), pasižyminti žemu ūgiu, šviesoka oda, plokščiu veidu, epikantu ir steatopigija, ir Rytų Afrikos (etiopų), kuri yra kontaktinė tarp europidų ir australonegridų.

Australidai

Paplitę Australijoje ir Okeanijoje. Jiems būdingi specifiniai požymiai: ne susiviję, o banguoti plaukai, ypač plati nosis, ryškus kūno plaukuotumas. Skirstomi į 5 mažesnes rases: Andamanų (negritus), Melanezijos, Australijos, Kurilų (ainus) ir Ceilono (vedus). Ainų rasė kontaktinė su mongolidais, vedų – su europidais.

921

-australidai; -negridai