australopitekai
australoptekai (Australopithecus), seniausia žinoma homininų (Homininae) pošeimio gentis. Gausūs australopitekų radiniai žinomi iš Rytų ir Pietų Afrikos (4,2–1,0 mln. m.). Būdinga vertikali laikysena, laisvos, manipuliuoti tinkamos rankos, nedidelės, panašios į beždžionių smegenys. Australopitekams priskiriamos bent 5 rūšys. Seniausia Rytų Afrikoje rasta žinoma rūšis – Australopithecus anamensis (4,2–3,9 mln. m.) – turėjo dideles iltis ir būdingą beždžionėms negilų gomurį. Pagal išlikusį blauzdikaulį manoma, kad šios rūšies individo laikysena buvo vertikali. Rytų Afrikoje rastas Australopithecus afarensis (3,9–2,9 mln. m.) yra laikomas vėlesnių australopitekų ir Homo habilis protėviu. Būdinga nedidelė smegeninė (380–500 cm3), didelis prognatiškas veidas, stambūs dantys, palyginti su kitais homininais ilgos rankos, vaikščioti dviem kojomis pritaikyti griaučiai (tą rodo ir 3–4 mln. m. senumo pėdų įspaudos), ryškus lytinis dimorfizmas (patinų vidutinis ūgis 151, patelių – 105 cm). Pietų Afrikoje rastas Australopithecus africanus (3,0–2,3 mln. m.) yra gracili vėlyvųjų australopitekų forma, biologiškai artima Australopithecus afarensis. Jo smegeninės talpa ne didesnė kaip 600 cm3. Prieš 1,8–1,0 mln. m. Pietų Afrikoje gyveno Australopithecus robustus, Rytų Afrikoje – Australopithecus boisei. Jiems būdinga iki 500 cm3 talpos smegeninė su sagitaline skiautere kramtomiesiems raumenims prisitvirtinti, labai didelis apatinis žandikaulis. Pagal nedidelius priekinius, tačiau stambius krūminius dantis, dengtus storu emalio sluoksniu, galima manyti, kad šių rūšių individai mito augaliniu maistu. Kartais šios dvi rūšys priskiriamos Parapithecus genčiai. Homo habilis yra pereinamoji forma tarp australopitekų ir Homo erectus. 1924 australopitekus pirmasis aprašė ir sukūrė pavadinimą Pietų Afrikos antropologas R. A. Dartas.
1390