austrãlų kabos, Australijos žemyno aborigenų kalbos. Priskaičiuojama apie 250 (18 a. apie 700 tarmių, 0,5–1 mln. kalbančiųjų). Dauguma australų kalbų (ypač Australijos pietryčiuose ir pietvakariuose) 19–20 a. išnyko (nyksta ir dabar). 20 a. viduryje kai kurios australų kalbos atgaivintos, įkurti teritoriniai kalbų centrai, jų veiklą remia vyriausybė. Šiaurinėje ir centrinėje dalyje išlikusios australų kalbos dažniausiai vartojamos (kartu su anglų kalba) kaip aborigenų bendravimo kalbos (kai kuriomis australų kalbomis yra sukurta dvikalbių mokymo programų, transliuojamos radijo ir televizijos laidos, leidžiama spauda). Manoma, kad australų kalbos kilo iš vienos prokalbės. Giminystė su kitomis kalbomis nenustatyta. Pagal tipologiją (iš dalies ir genezę) skiriamos 2 grupės: pietinės dalies australų kalbos, t. y. prefiksinės (svarbiausia kaitomoji forma – priešdėliai), ir šiaurės, šiaurės vakarų australų kalbos, arba sufiksinės (svarbiausia kaitomoji forma – priesagos). Dauguma australų kalbų turi 3–5 balsius ir daug priebalsių, sudėtingą vardažodžių sistemą, daug veiksmažodžių formų (laikus parodo galūnės), triskaitą, mažai skaitvardžių, ergatyvinę sakinio struktūrą, gausų žodyną. Žodžių tvarka sakinyje laisva. Yra skolinių iš anglų kalbos. Nuo 19 a. pabaigos naudojami lotyniški rašmenys.
2703