Austrijos architektūra

Áustrijos architektūrà. Austriją užkariavę romėnai 1–5 a. statė teatrus, cirkus, termas, šventyklas, gyvenamuosius namus, akvedukus.

Viduriniai amžiai

Vidurinių amžių Austrijos meną veikė germanų kultūra, turėjo įtakos ryšiai su italų ir pietų slavų menu. 11–13 a. architektūroje vyravo romanika (Gurko katedra, 1043, Seckau vienuolyno bažnyčia, 1150–64, Šv. Stepono katedros Vienoje vakarinis fasadas, 1147; apskrito ir aštuonkampio plano memorialinės koplyčios, vadinamieji karneriai Žemutinėje Austrijoje ir Karintijoje: Millstatto, 1170, ir Schöngraberno, 1220).

13–15 a. romaniką pakeitė gotika. 13 a. pabaigoje pastatyta vienanavių gotikinių koplyčių (Klosterneuburge, Graze), 15 a. (brandžiosios gotikos laikotarpiu) – 2, 3 ar 4 navų halinių bažnyčių (Schwaze, Tirolyje, 1460–1502). Žymiausi austrų gotikos pavyzdžiai: Heiligenkreuzo, 1295, ir Zwettlio, 1383, bažnyčių chorai; Vienoje – Šv. Stepono katedra, 1137–1454; Švč. Mergelės Marijos (Maria am Gestade) bažnyčia, 1330–1414. Buvo statomos akmenų mūro feodalų pilys su aukštomis sienomis ir galingais gynybiniais bokštais (Petersbergo, 12 a., Rapotensteino, 1157–76, Rabensteino, 12 a.), kelių aukštų akmenų mūro gyvenamieji namai su siaurais fasadais, erkeriais, uždaruose kiemuose – arkų galerijomis.

Viduriniais amžiais susiklostė austrų valstiečių trobõs pagrindiniai tipai. Vakarų ir vidurio rajonuose buvo statomos vadinamosios bavarų trobos – 2–4 pastatų (gyvenamojo namo, arklidės, svirno) sodybos. Kalnuotuose rajonuose (Forarlberge, Tirolyje, Zalcburge) paplito 2–3 aukštų masyvūs mediniai ar akmeniniai, rečiau fachverkiniai ar plūkto molio vadinamieji alpių namai; jų vidaus sienos puoštos freskomis ir sgrafitu, baliustrados ir balkonų kolonėlės – raižiniais. Rytiniuose žemdirbių rajonuose vyravo vadinamosios frankų sodybų grupės.

16–18 amžius

Schönbrunno rūmai Vienoje (1696–1711, architektas J. B. Fischeris von Erlachas, išplėsti 1749, architektas N. F. Pacassi)

16 a. Austrijoje suklestėjo renesanso architektūra. Pastatyta rotušių ir vadinamųjų landhauzų, miesto bokštų su laikrodžiais (Innsbrucko miesto bokštas, 1358, perstatytas 1580) ir varpinėmis. Namų fasadus pradėta puošti dekoratyviniais atikais, didžiuliais erkeriais. Miestuose (Vienoje, Graze) apsaugai nuo turkų antpuolių įrengta galingų sutvirtinimų; perstatytos senosios pilys, pastatyta naujų (Hohenzalcburgo, Ambraso, Schallaburgo, 1572–1600) su paradiniais kiemais, gausiai dekoruotomis salėmis, prancūziškojo plano sodais. Dvarininkų rezidencijos statytos pagal valstiečių namų statybos tradicijas.

vienuolyno ansamblis Melke (1702–36, architektas J. Prandtaueris)

16 a. pabaigoje–17 a. kontrreformacija atgaivino sakralinių pastatų statybą; kviestiniai Italijos meistrai statė pagal vėlyvojo renesanso ir baroko stilių principus (Seckau, Grazo mauzoliejai). 17 a. Austrijos architektūroje susiformavo savita baroko mokykla (J. B. Fischeris von Erlachas, J. L. von Hildebrandtas); jai būdinga turtingos plastiškos formos, patetika, didžiuliai užmojai. Skiriami trys baroko etapai: ankstyvasis (17 a. pirma pusė), brandusis (iki 1720) ir vėlyvasis (barokas ir rokokas iki 1780). 17 a. pabaigoje italų architektus pakeitę austrų architektai kūrė dinamiškus, taisyklingai išdėstytus, orientuotus į senų miestų panoramas dvarų ansamblius su terasiniais sodais (Vienoje – Schönbrunno rūmai, 1696–1711, architektas J. B. Fischeris von Erlachas, išplėsti 1749, architektas N. F. Pacassi, Belvederio, 1724, Mirabell rūmai Zalcburge, 1727, abiejų architektas J. L. von Hildebrandtas). Pastatai buvo gausiai puošiami tapybos ir skulptūros darbais, taikomosios dailės dirbiniais.

vienuolyno sodo paviljonas Melke (18 a. antra pusė)

19 a. pradžioje Austrijos architektūroje įsigalėjo klasicizmas. Jo raida susijusi su Vienos dailės akademijos (įkurta 1692) veikla. Architektūroje mėgdžiotas prancūzų klasicizmas: Vienos nacionalinė biblioteka (1726, architektas J. B. Fischeris von Erlachas), Vienos universitetas (1710–61, architektas J. N. Jadot). Vienoje sukurta sodų, angliškųjų ir prancūziškųjų parkų; didžiausias jų – Prateris (1766).

19–20 amžius

Naujoji katedra Linze (1862–1924)

Hofburgo rūmų Vienoje Naujieji rūmai (1869–1913, architektai G. Semperis, C. von Hasenaueris)

19 a. antros pusės architektūroje reiškėsi neostiliai. Vienoje pastatyta puošnių gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų: operos teatras (1869, architektas A. Siccardas von Siccardsburgas, 1813–68), parlamento rūmai (1883, architektas T. E. F. von Hansenas, 1813–91), rotušė (1883, architektas F. F. von Schmidtas, 1825–91). 1897 Vienoje susikūrė Secession grupuotė, subūrusi modernių meno tendencijų šalininkus. Žymiausi grupuotės narių projektai Vienoje: Secession parodų pastatas (1898, architektas J. M. Olbrichas, 1867–1908), centrinis paštas (1914, architektas O. Wagneris); jiems būdinga įmantrios, fantastinės, dekoratyvios formos, naujos metalo konstrukcijos ir apdailos medžiagos.

20 a. pradžioje A. Looso statiniuose (R. Steinerio gyvenamasis namas Vienoje, 1910) puošnų dekoratyvumą pakeitė formų griežtumas, funkcionalumas; architektūra įgavo funkcionalizmo bruožų. 3–4 dešimtmetyje pastatyta racionalistinės architektūros gyvenamųjų namų, vaikų darželių (architektai J. Frankas, J. Schusteris), nacionalinio romantizmo architektūros pastatų (architektas C. Holzmeisteris).

Po 1945 atstatyti ir rekonstruoti senieji gyvenamieji rajonai ir pastatai (Vienos valstybinė opera ir Šv. Stepono katedra Vienoje), statyti pigūs gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai (oro uostai, geležinkelio stotys), mokyklos. Pastatyta ir originalių daugiaaukščių gyvenamųjų namų (architektai E. Boltensternas, A. Perotti), modernių visuomeninių pastatų (architektai R. Raineris, R. Hartingeris).

prekybos kompleksas Haas‑Haus Vienoje (1990, architektas H. Holleinas)

Žymesni 20 a. antros pusės statiniai Vienoje: 20 a. meno muziejus (perstatytas iš Briuselio tarptautinės parodos Austrijos paviljono, 1962, architektas K. Schwanzeris, g. 1918), 252 m aukščio apžvalginis Dunojaus bokštas (1964, architektas C. Lintlis), Centrinis komercinis bankas (1979, architektas G. Domenigas), antikonstruktyvus, organiškų formų dailininko ir architekto F. Hundertwasserio suprojektuotas gyvenamasis namas (1985), postmodernistinis Haas-Haus (1990, architektas H. Holleinas), bendrovės IBM pastatas (1991, architektas W. Holzbaueris).

Žemutinės Austrijos galerija Kremse (2019, architektūrinė bendrovė Marte.Marte Architekten)

Pasaulio paveldo vertybės

Eggenbergo rūmų Graze Planetų salė (1678–85, dailininkas H. A. Weissenkircheris)

Zalcburgo (nuo 1996), Grazo (su Eggenbergo rūmais, nuo 1999), Vienos (nuo 2001, pavojuje nuo 2017) senamiesčiai, Schönbrunno rūmai ir parkas Vienoje (nuo 1996), Hallstatto-Dachsteino kraštovaizdis (nuo 1997), Semmeringo geležinkelio statiniai (nuo 1998), Dunojaus slėnio tarp Melko ir Kremso kultūrinis kraštovaizdis (nuo 2000), Neusiedlio ežero kultūrinis kraštovaizdis (nuo 2001), Alpių apylinkių neolito laikotarpio gyvenvietės su mediniais statiniais ant polių (nuo 2011), Romos imperijos pasienio įtvirtinimai Dunojaus pakrantėje (su šios upės pakrantės įtvirtinimais Vokietijoje ir Slovakijoje), Europos SPA miestai (su miestais Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Belgijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje; abu nuo 2021).

L: F. Achleitner Österreichische Architektur im 20 Jahrhundert 5 Bde. Wien 1995.

525

Austrijos kultūra

Austrija

Austrijos gamta

Austrijos gyventojai

Austrijos konstitucinė santvarka

Austrijos partijos ir profsąjungos

Austrijos ginkluotosios pajėgos

Austrijos ūkis

Austrijos istorija

Austrijos santykiai su Lietuva

Austrijos švietimas

Austrijos literatūra

Austrijos dailė

Austrijos muzika

Austrijos choreografija

Austrijos teatras

Austrijos kinas

Austrijos žiniasklaida

Austrijos lietuviai

Austrijos pasaulio paveldo vertybės

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką