Áustrijos choreogrãfija. 15 a. Austrijoje buvo šokama jėzuitų mokyklų vaidinimuose, didikų rūmuose. Šokio mokė iš Italijos pakviesti pedagogai. 1666 pastatytas pirmasis baleto spektaklis. Po 1670 imperatoriaus rūmų trupėse atsirado profesionalių šokėjų. 18 a. viduryje Burgtheater ir Kärntnertortheater šoko vokiečių ir prancūzų baleto trupės. Austrijos baleto raidai turėjo įtakos 18 a. 4–6 dešimtmečiais šiuose teatruose dirbusių baletmeisterio F. A. Hilverdingo (1710–68; atskyrė baleto ir operos spektaklius, naudojo liaudies šokių, pantomimos elementus, pastatė apie 30 siužetinių, mitologinių baletų) ir jo mokinio italų baletmeisterio ir kompozitoriaus G. Angiolini (spektakliuose siekė muzikos ir choreografijos vienovės) kūryba. 1767–74 Vienos rūmų baleto trupei vadovavo J.‑G. Noverre’as (1727–1810; pastatė apie 50 lyrinių ir herojinių baletų); 1771 jis prie Vienos rūmų įsteigė baleto mokyklą. Imperatorius Leopoldas I pats kūrė baletus, todėl rūmų šventėse šokiams buvo skiriama ypatinga vieta. 1787 atidaryti Wiedeman teatras, 1801 – Theater an der Wien su baleto trupėmis. Austrijos baletas suklestėjo į Vieną atvykus baletmeisteriui S. Vigano (Vienos valstybinėje operoje dirbo 1793–95 ir 1799–1803).
19 a. Austrijos balete įsigalėjo romantizmas, paplito valsas; šoko dažniausiai balerinos iš Italijos ir Prancūzijos. 1822 italų choreografas F. Taglioni (1771–1871) Kärntnertortheater pastatė baletą Jaunos nimfos priėmimas į Terpsichorės rūmus (dedikuotas dukteriai Marijai – vienai žymiausių romantinio baleto šokėjų). 1869 Vienoje buvo įsteigtas teatras Court Opera; teatro vadovai: K. Telle, J. Hassreiteris (nuo 1890; 1845–1930). Žymiausi 19 a. šokėjai: F. Elssler (1810–84), F. Cerrito (1817–1909), C. Raimundas.
Nuo 20 a. pradžios Austrijos balete plito modernistinės kryptys (ritminės plastikos šokis, kuris, paveiktas F. Delsarte’s ir E. Jaques’o-Dalcroze’o naujojo šokio idėjų, įgavo naujų nacionalinių formų); garsėjo šokėjos seserys Wiesenthal (vadintos Vienos valsų ambasadorėmis). 1912 prie Vienos valstybinės operos buvo įkurta baleto mokykla (veikia iki šiol); 1936–38 šokėja ir pedagogė R. Chladek sukūrė savo šokio dėstymo sistemą. 1919–24 Vienos valstybinės operos vadovas R. Straussas pastatė realistinės krypties baletų (R. Strausso Juozapo legenda 1922, choreografas H. Krölleris, 1880–1930), klasikinių baletų su moderniojo šokio elementais (W. A. Mozarto Don Žuanas, L. Delibes’o Kopelija, choreografas E. Hanka, 1905–58).
Austrija. P. Čaikovskio baleto Gulbių ežeras scena (Odeta-Odilija – C. Zimmerl)
Austrija. Baleto Vienos operetė, skirto J. Strausso atminimui, scena (muzika A. Uhlio, choreografija A. M. Millosso)
1934–39 Vienos valstybinės operos baleto trupei vadovavo M. Wallmann (1904–92; pastatė baletus reviu Brangusis Augustinai, muzika A. Steinbrecherio, Fanny Elssler, muzika M. Nadoro), 1942–58 – E. Hanka (kūrė moderniojo, klasikinio ir vokiečių ekspresionistinio šokio spektaklius: B. Blacherio Venecijos mauras, G. von Einemo Medūza), nuo 1958 – D. Parlicas, vėliau – A. M. Millossas. Teatre dirbo kviestiniai choreografai L. Miasinas, G. Balanchine’as, R. Nurejevas ir kiti, repertuare vyravo Vakarų Europos, rusų, austrų kompozitorių klasikiniai ir modernūs baletai. 1976–90 teatrui vadovavo G. Brunneris, 1991–93 – E. Černyšova, 1993 – A. Woolianier, nuo 1995 – R. Zanela.
20 a. žymiausi šokėjai: E. Brexneris (g. 1927), M. Bauer, C. Zimmerl, G. Dirtlis (g. 1931), R. Adama, S. Kirnhauer, M. Birkmeyeris, L. M. Musilis, V. Malachovas, G. Crowe, P. Keuschningas, M. Nomura, R. Hossfeldas, R. Novotny, O. Hadereris, G. Falusy, E. Möbius, F. Wilhelmas, J. Gerber. Baleto trupės veikia Zalcburge, Linze, Graze. Nuo 1982 Vienoje vyksta šiuolaikinio šokio tarptautiniai festivaliai.
57
Austrijos kultūra
Austrijos konstitucinė santvarka
Austrijos partijos ir profsąjungos
Austrijos ginkluotosios pajėgos