Áustrijos dail
Seniausi Austrijos dailės paminklai – paleolito laikotarpio skulptūros (iš jų žinomiausia Willendorfo Venera). Iš neolito išliko varpo pavidalo keraminių indų (Austrijos vakaruose), dekoruotos keramikos: ankstyvoji – kreivų linijų dekoro, vėlesnė (trečias tūkstantmetis prieš Kristų) – vadinamoji juostinė (Dunojaus apylinkėse), virvelinė (Austrijos šiaurėje). Rasta bronzos amžiaus papuošalų, diržų, ginklų, keramikos, puoštõs apskritimų, lankų, zigzagų raštais. 750–400 pr. Kr. suklestėjo Hallstatto, 5–1 a. pr. Kr. – La Tène’o kultūra. Ilyrų ir keltų dirbiniai – fantastinių būtybių pavidalo bronziniai papuošalai su reljefiniais ir raižytais augaliniais bei geometriniais ornamentais, molinės ir žalvarinės skulptūrėlės, keraminiai indai. Iš 1–5 a. išliko romėnų dailės kūrinių.
Willendorfo Venera
Šv. Petro giesmyno iliustracija (1160, Austrijos nacionalinė biblioteka Vienoje)
11–13 a. Austrijos dailėje vyravo romanika (Millstatto, 1170, ir Schöngraberno, 1220, bažnyčių skulptūrinis dekoras, Nonbergo vienuolyno freskos, 1150), 13–15 a. ją pakeitė gotika. Buvo kuriama skulptūros, molbertinė tapyba, vitražai, juvelyriniai dirbiniai. Viduramžiais gyvenamųjų namų vidaus sienos buvo puošiamos freskomis ir sgrafitu, baliustrados ir balkonų kolonėlės – raižiniais. 16 a. įsigalėjo renesanso stilius. Portretus, peizažus, religinės tematikos paveikslus (Marxas Reichlichas, 1460–1520, W. Huberis) daugiausia kūrė iš Vokietijos ir Italijos atvykę dailininkai. Viduramžiais ir Renesanso epochoje klestėjo taikomoji ir dekoratyvinė dailė: juvelyriniai dirbiniai (religinių apeigų reikmenys), metalo gaminiai (Innsbrucko ginklų dirbtuvių), medžio ir dramblio kaulo raižiniai, dailieji audiniai, vitražas. Meninio stiklo ir keramikos centru tapo Tirolis.
17 a. susiklostė savita Austrijos dailės baroko mokykla. Kūriniams būdinga didingumas, plastiškos formos, patetika. 17 a. antroje pusėje pastatai buvo gausiai puošiami fantastiniais tapybos ir skulptūros kūriniais (B. Permoseris, G. R. Donneris, F. X. Messerschmidtas, Danielis Granas, 1694–1757, P. Trogeris, F. A. Maulbertschas, J. B. Lampi), taikomosios dailės dirbiniais. Nuo 18 a. pabaigos klasicizmo raida buvo susijusi su Vienos dailės akademijos veikla, mėgdžiotas prancūzų klasicizmas.
19 a. pradžioje Austrijos tapyboje ryškios romantizmo tendencijos (J. A. Kochas, J. Führichas, M. von Schwindas). Tapytiems portretams būdingi bydermejerio stiliaus bruožai – realizmas, susipynęs su intymiu sentimentaliu buitiškumu (P. J. Krafftas, M. M. Daffingeris, F. G. Waldmülleris). 19 a. antroje pusėje įsigalėjo efektingas pseudoklasicizmas (H. Makartas), atsirado realizmo tendencijų (A. X. K. von Pettenkofenas, F. von Defreggeris), impresionizmo (C. Schuchas, Emilis Jakobas Schindleris, 1842–92, Eugenas Jettlis, 1845–1901, Carlas Mollis, 1861–1945) apraiškų. 1897 Vienoje susikūrė dailininkų ir architektų grupuotė Sezession, kuri pasisakė prieš Austrijoje tuo metu gyvavusį akademizmą ir istorinių stilių kartojimą, skleidė modernaus meno idėjas.
F. G. Waldmüllerio Luisos Mayer portretas (1836; Naujoji pinakoteka Miunchene)
G. Klimt. Bučinys (aliejus, 1908)
O. Kokoschka. Dresdenas (aliejus, 1920; © LATGA / Prolitteris, 2020)
20 a. pirmos pusės Austrijos dailėje plėtojosi simbolizmas ir secesija (E. Schiele, G. Klimtas, A. Kubinas), ekspresionizmas (O. Kokoschka). 3–4 dešimtmetyje dėl naujojo daiktiškumo ir siurrealizmo poveikio susiklostė magiškasis realizmas (Carry Hausseris, 1895–1985). Po II pasaulinio karo Austrijos dailės raidai didelę įtaką turėjo tapytojo Herberto Boecklio, 1894–1966, skulptoriaus F. Wotrubos kūryba ir 1947 įkurtas tarptautinis antipolitinis Meno klubas (Der Art Club), veikiamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos meno, propagavęs modernizmo idėjas ir pliuralistinį požiūrį į meno stilių.
20 a. antroje pusėje plėtotas realizmas, abstraktusis ekspresionizmas (tašizmas, veiksmo tapyba, lyrinis abstrakcionizmas), objektų menas, naujasis media, tačiau didžiausią įtaką Austrijos dailės raidai turėjo meniniai judėjimai – Vienos fantastinis realizmas (prasidėjo 1954; E. Fuchsas, Helmutas Leherbas, 1933–97, Antonas Lehmdenas, 1929–2018, F. Hundertwasseris, Wolfgangas Hutteris, 1928–2014, Rudolfas Hausneris, 1914–95) ir Vienos akcionizmas (6 dešimtmečio pabaiga; A. Raineris, Adolfas Frohneris, 1934–2007, H. Nitschas, Günteris Brusas, 1938–2024, Otto Muehlis, 1925–2013, Rudolfas Schwarzkogleris, 1940–69). Kurta stilizuota pasaulietinės ir religinės tematikos monumentalioji tapyba (H. Boecklis, A. Eggeris-Lienzas, Antonas Faistaueris, 1887–1930).
Zalcburgo pranciškonų bažnyčios didžiojo altoriaus vidurinės dalies kompozicija (1495–98, dailininkas M. Pacheris)
Vienos porceliano manufaktūros darbo puodelis su lėkštele (1810)
L: Der Zeit ihre Kunst: Der Kunst ihre Freiheit Wien 1996.
525
Austrijos kultūra
Austrijos konstitucinė santvarka
Austrijos partijos ir profsąjungos
Austrijos ginkluotosios pajėgos