Áustrijos gyvéntojai. 90,9 % gyventojų yra Austrijos piliečiai: austrai, be to, yra vokiečių (išeiviai iš Vokietijos ir ankstesni išeiviai iš Transilvanijos), slovėnų (nuo seno gyvena Pietų Karintijoje ir Pietų Štirijoje), kroatų (gyvena Burgenlande nuo 16 a.), vengrų (Burgenlando ir Vengrijos pasienyje). Užsieniečių yra 9,1 %, iš jų daugiausia buvusios Jugoslavijos pabėgėlių (4,1 %) ir turkų (1,8 %). Valstybinė kalba – vokiečių.
Zalcburgas
Viena nuo Belvederio rūmų
82 % gyventojų – krikščionys (2001): 74 % – Romos katalikai, 5 % – protestantai (evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai, baptistai). 1993 su Vatikanu sudarytas konkordatas. 2 katalikų bažnyčios provincijos – Vienos ir Zalcburgo, 2 arkivyskupijos ir 7 vyskupijos. Yra senkatalikių (18 000); nedidelės musulmonų, judėjų bendruomenės.
Pirmasis Austrijos gyventojų surašymas buvo 1923. Nuo 1951 gyventojai surašomi kas 10 metų. 2019 vyrų buvo 49,3 %, moterų – 50,7 %. Gyventojų vidutinis tankis 99,5 žm./km2 (2018). Tankiausiai (kaimo vietovėse iki 200–300 žm./km2) gyvenama Austrijos rytuose (ypač Vienos apylinkėse) ir šiaurėje (Linzo–Welso rajone). Be to, tankiai gyvenama Forarlbergo žemė (135 žm./km2). Rečiausiai gyvenama žemė – Tirolis (53 žm./km2). Alpių slėniuose gyventojų tankis 15–20 žm./km2. Aukščiau kaip 1000 m gyvena apie 2 % gyventojų. Miesto gyventojų 59 % (2019). Pusė miestiečių gyvena miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų. Vienoje gyvena apie 1/5 Austrijos gyventojų. Ekonomiškai aktyvių gyventojų 3,7 mln. (2019), iš jų 40 % – moterys. Bedarbiai 2019 sudarė 5,5 % ekonomiškai aktyvių gyventojų.
miestelis Alpėse
https://s.vle.lt/diagramos/103.html
1
2
* tūkstančiui kūdikių
3
* aglomeracijoje
Austrijos dirbančių gyventojų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos sritis (2000)
2097
Austrijos konstitucinė santvarka
Austrijos partijos ir profsąjungos
Austrijos ginkluotosios pajėgos