Áustrijos ir Rùsijos kãras su Prancūzijà, III antiprancūziškos koalicijos dalyvių, iš kurių didžiausias sausumos kariuomenes turėjo Austrija ir Rusija, 1805 karas su Prancūzija. Koalicijai dar priklausė Didžioji Britanija, Abiejų Sicilijų karalystė, Švedija. Sąjungininkai siekė nutraukti Napoleono I užkariavimus. Austrija tikėjosi, kad svarbiausi mūšiai vyks Italijoje, ten sutelkė savo pagrindines jėgas. Kita jos kariuomenė (apie 80 000 žm., vadas K. Mackas) nuo 1805 09 buvo sutelkta prie Ulmo (Württembergas), kur laukė atvykstančios Rusijos kariuomenės (apie 50 000 žm., vadas M. Kutuzovas). 1805 09 25 prancūzai (apie 220 000 žm., vadas Napoleonas I) peržengė Reiną ir per 2 savaites pasiekė Dunojų; sumušę ir išsklaidę Austrijos kariuomenę, 10 15 Ulme apsupo pagrindinę išlikusią jos grupuotę; austrai 10 20 kapituliavo (Ulmo mūšis). Rusijos kariuomenė tepasiekė Braunau (Bavarija). 1805 11 13 prancūzai užėmė Vieną; Austrijos kariuomenės likučiai susijungė su Rusijos kariuomene prie Olomouco (Moravija).
1805 12 02 Austerlitzo mūšyje prancūzai sumušė sąjungininkų kariuomenę. 1805 12 26 Austrija pasirašė separatinę Pressburgo taikos sutartį su Prancūzija. Rusija išvedė kariuomenę iš Austrijos. Dėl pralaimėto karo Austrija prarado įtaką Vokietijoje, 1806 08 06 iširo Šv. Romos imperija. Per šį karą, 1805 10 21 Trafalgaro mūšyje, Didžiosios Britanijos laivynas sumušė Prancūzijos ir Ispanijos laivynus.