Áustrijos konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
1861–1918 Deputatų rūmų istorinė posėdžių salė, 21 a. joje vyksta Federacinio Susirinkimo posėdžiai
Pagal Konstituciją (priimta 1920, 1929 keista, 1934 panaikinta, 1945 vėl įsigaliojo, paskutinį kartą keista 2014) Austrija – federacinė parlamentinė respublika. Rinkimų teisę turi piliečiai, sulaukę 19 metų. Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas visuotiniais rinkimais 6 metams. Įstatymus leidžia 2 rūmų parlamentas – Federalinis Susirinkimas (Bundesversammlung), kurį sudaro Federalinė Taryba (Bundesrat) ir Nacionalinė Taryba (Nationalrat). Federalinės Tarybos 61 deputatą deleguoja žemių parlamentai (savo įgaliojimų laikui) pagal proporcinio atstovavimo sistemą atsižvelgiant į gyventojų skaičių žemėse. Nacionalinę Tarybą sudaro 183 deputatai, renkami tiesioginiais visuotiniais rinkimais 5 metams pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Vykdomąją valdžią turi kanclerio vadovaujama vyriausybė, atskaitinga Nacionalinei Tarybai. Kanclerį skiria ir jo siūlomą vyriausybę tvirtina prezidentas.
Vietos valdžia
Vietos valdymas priklauso žemių parlamentams – landtagams, renkamiems 4–6 metams, jų renkamoms vyriausybėms, sričių ir vietos bendruomenių valdyboms. Vietos municipalitetai renka merą ir miesto tarybą.
Teismų sistema
Teismų sistemą sudaro 3 aukščiausieji teismai (Civilinių ir baudžiamųjų bylų, Administracinis ir Konstitucinis), žemių aukščiausieji teismai, sričių ir vietiniai teismai.
Nacionaliniai simboliai, šventė
Valstybės herbas priimtas 1919. Nacionalinė šventė – spalio 26 – Neutraliteto paskelbimo diena.
2271
Austrijos partijos ir profesinės sąjungos
Austrijos ginkluotosios pajėgos