Áustrijos literatūrà. Kuriama vokiečių kalba. Austrijos valstybingumo raida permaininga, todėl literatūros periodizacijos, tautinio identiteto ir atsiribojimo nuo vokiečių literatūros klausimas yra problemiškas. Austrijoje sukurta didžioji dalis vidurinių amžių vokiečių raštijos. Ankstyvaisiais viduramžiais, valdant Babenbergų dinastijai (976–1246), literatūra ir menai buvo ypač puoselėjami. 9–11 a. religinė raštija buvo kuriama lotynų ir vokiečių kalbomis. Pirmoji žinoma rašytoja, rašiusi vokiečių kalba, – Ava (m. 1127). Nuo 12 a. vidurio literatūroje pradėjo vyrauti rūmų kultūra, riterių kodeksas. Svarbiausias viduramžių austrų literatūros paminklas – Vorau rankraštis (Vorauer Handschrift, po 1275). Žymiausias minezango atstovas – Waltheris von der Vogelweide. 13 a. politikos, ekonomikos ir kultūros centrais tapo miestai, pradėjo formuotis miestelėnų literatūra (švankai, eiliuoti pasakojimai). Pirmojo švankų rinkinio vokiečių kalba autorius – Der Strickeris (m. apie 1250). Wernheris der Gartenaere (13 a. antra pusė) satyriškai parodė riterinių idealų žlugimą. Austrijoje sukurti žymiausi vokiečių herojiniai epai – Nybelungų giesmė (Das Nibelungenlied apie 1200) ir Gudruna (Gudrun apie 1230–40). Alpių regione buvo paplitę eiliuoti, vietos koloritą atspindintys pasakojimai apie gotų karalių Dytrichą fon Berną. Riterinio romano tradicijas tęsė Heinrichas von dem Türlinas (13 a. pirma pusė). Heinrichas der Teichneris (apie 1310–apie 1375) kūrė didaktinę ir religinę poeziją, propagavo griežtą moralę. Oswaldo von Wolkensteino kūrybai būdinga erotiniai motyvai, individualizmas, žaismingumas; poezijoje minima Prūsija ir Lietuva. 15 a. antroje pusėje plito mistinė literatūra, vagantų (dvasininkų klajūnų) ir špylmanų poezija, religinės dramos (Passionsspiele), Užgavėnių vaidinimai. 16 a. viduryje Karintijoje suvaidinta pirmoji komedija (Neidhartspiel). 15–16 a. iš imperatoriaus Maksimiliano I (1459–1519) rūmų sklido humanizmo idėjos. Žymiausias Renesanso literatūros atstovas – humanistas, plačių interesų mokslininkas ir poetas K. Celtesas, rašęs lotynų kalba ir įkūręs literatūrinę draugiją Sodalitas Danubiana. 17 a. susiformavo baroko literatūra. Joje svarbi jėzuitų drama (ryškiausias kūrėjas – Nicolasas Avancini, 1611–86). Habsburgų imperijos daugiatautiškumas lėmė kosmopolitinį Austrijos baroko pobūdį. Jam būdinga religinė pasaulėžiūra ir švietėjiškas racionalizmas. Literatūroje vyravo karų su turkais tema, buvo propaguojamas pamaldumas, akcentuojama mirties visagalybė. Ypač reikšminga augustino Abrahamo a Santa Claros religinė proza. Riterinio romano ir pikareskinio romano tradiciją tęsė Johannas Beeras (1655–1700). 18 a. dramoje žymu prancūzų ir vokiečių klasicizmo įtaka. J. A. Stranitzky ir Philippas Hafneris (1735–64) kūrė austriškojo (arba Vienos) liaudies teatro tradiciją. Prozą ir lyriką (joje žymu rokoko bei anglų sentimentalizmo bruožai) rašė J. B. Alxingeris (1755–97), A. Blumaueris. Literatūroje ryšku austrų tautinės savimonės stiprėjimas.
19 a. pirmoje pusėje susiformavo savarankiška nacionalinė literatūra. Istorinės dramos pradininkas F. Grillparzeris derino ispanų baroko ir Weimaro klasikų tradicijas. Pažymėtina, kad austrų literatūroje (skirtingai negu vokiečių) nebuvo romantizmo sąjūdžio; ryšku bydermejerio stiliaus estetika. Prozoje išsiskyrė savitai žmogaus ir gamtos ryšį vaizdavęs A. Stifteris, poezijoje – N. Lenau. Populiarus žanras buvo drama. Vienos liaudies teatrui atstovavo F. J. Raimundas ir J. N. Nestroy. Maištingas 19 a. vidurio nuotaikas atspindėjo A. Grüno lyrika. 19 a. antroje pusėje pradėjo vyrauti realizmo literatūra. Jai būdinga moralinė ir socialinė problematika, psichologizmas, etinių vertybių teigimas. Ryškiausi kūrėjai – M. von Ebner-Eschenbach, L. Anzengruberis, P. Roseggeris, K. E. Franzosas, Ö. von Horváthas. F. von Saaro prozoje derinami realizmo ir impresionizmo bruožai.
19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje žymu austrų literatūros pakilimas. Dalis rašytojų (P. Altenbergas, A. Schnitzleris, H. Bahras, Richardas Beer-Hofmannas, 1866–1945) 1890 Vienoje susibūrė į grupę Junges Wien. Šio laikotarpio literatūroje atsispindi specifinė yrančios imperijos aplinka, vyrauja laikinumo, nuopuolio, vienišumo ir mirties motyvai (H. von Hofmannsthalis, Leopoldas Adrianas, 1875–1951). Daugelis rašytojų buvo susiję su moderniosiomis srovėmis. Dramose bei prozoje žymu E. Macho filosofijos ir S. Freudo psichoanalizės idėjos, dėmesys žmogaus vidiniam pasauliui, pasąmonei, instinktams. Ryškiausias impresionistinės novelės kūrėjas – A. Schnitzleris. Lyrikai būdinga impresionizmo ir simbolizmo poetika (H. von Hofmannsthalis). Reikšmingas buvo K. Krauso vadovaujamas žurnalas Die Fackel. Menininkų susibūrimo vietomis tapo Vienos kavinės, susikūrė specifinė kultūrinė aplinka. Psichologinėmis novelėmis ir romanais pagarsėjo S. Zweigas. Svarbiu austrų literatūros centru tapo Praha. Čia gyvenusių rašytojų (daugiausia žydų kilmės) prozoje ryšku polinkis į mistiką, fantastiką, absurdą: G. Meyrinkas, E. Weissas, F. Kafka, M. Brodas. A. Kubino, F. Werfelio kūrybai būdinga ekspresionizmas. Žymiausi poetai – R. M. Rilke, G. Traklis. Rašytojai atsisakė tradicinio realistinio pasakojimo, kūrė sudėtingas erdvės ir laiko struktūras, eksperimentavo su forma ir kalba: R. Musilis, H. Brochas, J. Rothas, A. Lernet-Holenia, E. Canetti. Vienas populiariausių romanistų buvo J. Wassermannas.
20 a. viduryje vyresniosios kartos rašytojai (Georgeʼas Saiko, 1892–1962, H. von Dodereris) orientavosi į Austrijos istorinę praeitį ir epinę moderniosios klasikos tradiciją. A. P. Güterslohʼo prozoje ryšku magiškojo realizmo bruožai. 6 dešimtmetyje suklestėjo lyrika. Jai būdinga 20 a. pradžios austrų lyrikos tradicija (C. Lavant, Christine Busta, 1915–87), karo metų išgyvenimai, rezignacinės pokario nuotaikos, originalūs simboliai ir siurrealizmo poetika (P. Celanas, I. Bachmann). Austrijos literatūros avangardistinei pakraipai – konkrečiajai poezijai – pradžią davė apie 1954 susikūrusi grupuotė Wiener Gruppe. Jos svarbiausi atstovai: H. C. Artmannas, E. Jandlis, Andreas Okopenko (1930–2010), Friedrichas Achleitneris (1930–2019), Gerhardas Rühmas (g. 1930), Konradas Bayeris (1932–64), Oswaldas Wieneris (1935–2021). Rašytojai, Graze susibūrę į draugiją Forum Stadtpark, leido žurnalą Manuskripte, laužė kalbos stereotipus, kritiškai vaizdavo Austrijos visuomenę: A. Kolleritschas, B. Frischmuth, Michaelis Scharangas (g. 1941), Wolfgangas Baueris (1941–2005), Gerhardas Rothas (1942–2022). 7–8 dešimtmečio prozininkų Gerhardo Fritscho (1924–69), T. Bernhardo, A. Brandstetterio, Franzo Innerhoferio (1944–2002), Gerto Friedricho Jonke’s (1946–2009) romanuose vyrauja kritiškas požiūris į istorinę praeitį, patriarchalinę kaimo sanklodą, ryšku modernizmo bruožai. Vienas novatoriškiausių 20 a. antros pusės rašytojų – P. Handke. Modernias dramas kūrė T. Bernhardas, W. Baueris, P. Handke, P. Turrini, poeziją – Erichas Friedas (1921–88), A. Kolleritschas, J. Schuttingas. Svarbią vietą Austrijos literatūroje užima savita moterų kūryba (M. Haushofer, I. Aichinger, I. Bachmann, C. Nöstlinger, E. Jelinek, Brigitte Schwaiger, 1949–2010, ir kitos).
20 a. pabaigos Austrijos literatūra pasižymi didele temų ir meninių raiškos priemonių įvairove (F. Mayröcker, G. Amanshauseris, G. Rothas, P. Rosei). Šiuolaikinių rašytojų kūryboje vyrauja autentiškos Austrijos gyvenimo realijos, atsispindi įvairių regionų ir tarmių savitumas (Walteris Pilaris, 1948–2018, ir kiti), ryšku postmodernizmo bruožai (C. Ransmayras, Robertas Schneideris, g. 1961).
Vertimai į lietuvių kalbą
Į lietuvių kalbą austrų literatūra pradėta versti 20 a. pradžioje. Išversta I. Aichinger, H. C. Artmanno, I. Bachmann, T. Bernhardo, E. Canetti, P. Celano, P. Dörflerio, Ernsto A. Ekkerio (1937–99), F. Grillparzerio, E. von Handel-Mazzetti, P. Handke’s, H. von Hofmannsthalio, E. Jelinek, Mirko Jelusichiaus (1886–1969), F. Kafkos, R. Musilio, C. Nöstlinger, C. Ransmayro, R. M. Rilke’s, F. Salteno, R. Schneiderio, A. Schnitzlerio, B. von Suttner, G. Traklio, F. Werfelio, S. Zweigo ir kitų rašytojų kūrinių. Išleista poezijos rinktinė Dešimt austrų poetų (1991), knyga Austrų novelės (1991).
Austrijos kultūra
L: Pokalbiai apie austrų rašytojus Vilnius 1999; C. Magris Der habsburgische Mythos in der österreichischen Literatur Salzburg 1966 2001; Literatur der Nachkriegszeit und der 50er Jahre in Österreich Wien 1984; W. G. Sebald Die Beschreibung des Unglücks: Zur österreichischen Literatur von Stifter bis Handke Salzburg 1985.
2931
Austrijos konstitucinė santvarka
Austrijos partijos ir profesinės sąjungos
Austrijos ginkluotosios pajėgos