Johann Strauss
Wolfgang Amadeus Mozart (raižinys, 1812, dailininkas Lambertʼas jaunesnysis)
Áustrijos mùzika. Muzikos raida susijusi su vokiečių ir kitų tautų (vengrų, čekų, moravų, kroatų) muzikinių kultūrų plėtra. Jai turėjo įtakos italų ir prancūzų muzika.
Liaudies muzika
muzikantai pučia Alpių trimitus
Liaudies melodijos diatoninės, daugiausia mažorinės, pasitaiko anhemitoniškų, lydiškų intonacijų; vyrauja 3 dalių metras, bet esama ir dvidalio metro, laisvo ritmo dainų. Dainų melodijoms būdinga simetrinė sandara (2, 4, 8 taktai), jose juntami funkcinės harmonijos kontūrai. Dvibalsėje muzikoje pagrindinę melodiją atlieka viršutinis arba apatinis balsas, tribalsėje – vidurinis arba apatinis, keturbalsėje ir penkiabalsėje (būdinga Karintijai) – balsai dubliuojami (girdima tribalsė muzika). Instrumentinės muzikos ansamblius sudaro: smuikai, kontrabosai, cimbolai; smuikai ir kontrabosai; smuikai ir arfa. Ypač paplitusios skersinės ir išilginės fleitos (kai kada ansambliuose jų būna po 3).
Liaudies muzika turi daug bendrų bruožų su kitų Alpių kraštų – Šveicarijos bei Pietų Vokietijos – liaudies muzika. Su Šveicarija ją sieja panašūs Alpių piemenų šūksniai, vadinamieji juchneriai arba alprufai – aukšto registro krintančių intonacijų melodijos, dainuojamos glissando arba portamento, vartojamas signalinis muzikos instrumentas Alpių trimitas. Pietų Vokietijos muzikos bruožų turi austrų giesmės, baladės, šokiai (lendleris), vaišių, brolijų (pvz., šaulių) dainos.
Viduramžių muzikos raida
Viduramžiais dainas kūrė klajojantieji muzikantai – vagantai ir špylmanai. Muzikos centrai buvo vienuolynai. Jų mokyklose buvo mokoma dainuoti, rengiami vaidinimai su muzika ir šokiais. Iš 9 a.–10 a. pradžios yra išlikę seniausi Austrijoje grigališkojo choralo pavyzdžiai. 12–14 a. riterių dainas – minezangus – kūrė ir pritardami styginiais muzikos instrumentais dainavo minezingeriai. Nuo 14 a. Austrijoje atsirado daugiabalsių pasaulietinių dainų ir giesmių; kūrėjai: Hermannas von Salzburgas (14 a.), Oswaldas von Wolkensteinas (apie 1377–1445). Daug to meto austrų vokalinės muzikos yra užrašyta Tridento kodekse. 15–16 a. svarbūs profesionaliosios muzikos centrai buvo Vienos, Innsbrucko, Zalcburgo didikų rūmai. Čia kūrė daug užsienio ir vietinių kompozitorių. Flamandų kompozitorius H. Isaacas (apie 1450–1517), J. Vaetas (1529–67), Ph. de Monte (1521–1603), J. Regnart’as (apie 1539–99), apibendrinę įvairių tautų (anglų, prancūzų) muzikos patirtį, sukūrė savitą vokalinės polifoninės muzikos stilių (dominavo imitacinė technika). Dažnai vartoti žanrai – mišios, motetai, daugiabalsės šansonos. Žymesni vokiečių kompozitoriai: H. Finckas (1444 ar 1445–1527), T. Stoltzeris (krikštytas 1480–1526), austrų: H. Judenkünigas (krikštytas 1450–1526), P. Hofhaimeris (1459–1537).
17 amžiaus instrumentinė muzika
17 a. intensyviai plėtojosi instrumentinė muzika. Vena tapo vienu didžiausių Europos muzikos centrų. Čia gyveno ir kūrė kompozitoriai J. J. Frobergeris, J. K. Kerllis (1627–93), H. I. F. Biberis (1644–1704), G. Muffatas (1653–1704). Jų kūryboje išryškėjo vokiečių, prancūzų, italų ir anglų instrumentinės muzikos bruožų sintezė. Kompozitorius J. J. Fuxas laikomas didžiausiu Austrijos baroko muzikos meistru.
Operos raida 17–18 amžiuje
17 a. suklestėjo opera. Jau 16 a. jėzuitų mokykliniuose vaidinimuose būdavo muzikinių intermedijų. 1620 Vienos jėzuitų kolegijoje buvo įsteigtas teatras. Spektakliuose dalyvaudavo rūmų kapelos muzikantai ir bažnytiniai chorai, muziką kūrė Vienos kompozitoriai J. K. Kerllis (1627–93), F. Richteris (1651–1711). 1641 Austrijoje pirmoji opera (F. Bonakossi Ariadnė, kurią paliko Tesėjas) buvo pastatyta imperatoriaus rūmuose Vienoje; 1666–67 čia įkurtas operos teatras. Jam kūrė italų kompozitoriai A. Cesti, A. Draghi (1634–1700), A. Caldara, F. B. Conti (1681–1732). 1744, uždarius Imperatoriaus rūmų teatrą Vienoje, muzikos centru tapo Burgtheater (įsteigtas 1741).
Muzika 18 amžiuje
W. A. Mozarto skulptūra Zalcburge (1842, skulptorius L. Schwanthaleris)
18 a. viduryje savitus austrų muzikos bruožus savo kūryboje išryškino Vienos senosios mokyklos kompozitoriai M. G. Monnas, G. C. Wagenseilis (1715–77), G. Muffatas (1690–1770), J. G. Reutteris (1708–72), J. Starzeris (1726–87), kūrę daugiausia instrumentinę muziką (sonatas, koncertus, simfonijas, kvartetus, kvintetus) ir su Mannheimo mokyklos kompozitoriais padėję pagrindus Vienos klasicistinei mokyklai, klasikinei instrumentuotei. Svarbiausių Vienos klasicistų F. J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno kūryba darė didelę įtaką visai 19 a. (iš dalies ir 20 a.) instrumentinės muzikos žanrų raidai. Klasicistinio pobūdžio buvo ir operos reformatoriaus C. W. Glucko kūryba.
1762 Vienoje pastatyta jo opera Orfėjas ir Euridikė, 1767 – Alkestidė. 1752 pastatytos pirmosios prancūzų komiškosios operos, 1757 – italų opera buffa, 1757 – pirmieji italų baletmeisterio ir kompozitoriaus G. Angiolini baletai, 1761 – C. W. Glucko baletas Don Žuanas. 18 a. pabaigoje įsigalėjo zingšpylis. Žymiausi jo kūrėjai K. Dittersas von Dittersdorfas (1739–99), I. Umlauffas, P. Wranitzky (1756–1808), J. B. Schenkas (1753–1836).
Muzika 19 amžiuje
19 a. pradžioje Vienoje kūrė vienas romantizmo pradininkų F. Schubertas. Jo dainose ir instrumetiniuose kūriniuose (simfonijose, sonatose) gausu austrų liaudies ir buitinės muzikos elementų. 19 a. pirmoje pusėje Austrijoje kūrė kitataučiai kompozitoriai – italas A. Salieri, vengras J. N. Hummelis, čekas V. Jírovecas. Fortepijono techniką ištobulino pedagogas ir kompozitorius C. Czerny. Tuo metu ypač suklestėjo koncertinis gyvenimas: 1812 Vienoje ėmė veikti Muzikos mylėtojų draugija (Gesellschaft der Musikfreunde), 1817 jos iniciatyva įsteigta konservatorija; kūrėsi kameriniai ansambliai ir orkestrai, koncertavo virtuozai. 1842 Vienoje įsteigta filharmonija. Nuo 19 a. pradžios Austrijoje išpopuliarėjo šokių muzika, ypač Vienos valsai; juos kūrė J. Lanneris, J. Straussas (tėvas). Vėliau valsą ypač pamėgo operečių kūrėjai F. Suppé, J. Straussas (sūnus), K. Millöckeris, C. Zelleris, F. Leháras, O. Straussas. 19 a. antroje pusėje reikšmingų simfoninės muzikos kūrinių sukūrė A. Bruckneris, G. Mahleris, Vienoje gyvenęs vokiečių kompozitorius J. Brahmsas. F. Schuberto vokalinės muzikos tradicijas tęsė vėlyvojo romantizmo kompozitorius H. Wolfas. Su Viena susijusi R. Strausso muzikinės veiklos ir kūrybos pradžia.
Muzika 20 amžiuje
20 a. pradžioje susiklostė Vienos naujoji mokykla, sukurtas naujas muzikos kūrimo metodas – dodekafonija. Šio metodo kūrėjų A. Schönbergo ir jo mokinių A. Weberno ir A. Bergo kūryboje išryškėjo ekspresionistiniai ir konstruktyvistiniai bruožai; kūryba turėjo įtakos visai 20 a. muzikos raidai. Dodekafonijai artimą kompozicijos sistemą sukūrė J. Haueris.
Nuo 20 a. 5 dešimtmečio Austrijoje kuriama įvairių krypčių muzika. Ekspresionistinio stiliaus operų sukūrė F. Schrekeris. E. Welleszo, E. Křenecko, H. E. Apostelio, H. Jelineko kūriniuose ryškūs dodekafonijos bruožai. F. Schmidtas, J. Marxas, E. W. Korngoldas tęsė vėlyvojo romantizmo muzikos tradiciją, H. E. Apostelis, T. Bergeris (1905–92), A. Uhlis nuosaikiai vartojo modernistines muzikos raiškos priemones; jiems artimas G. von Einemas (1918–96). Radikalios muzikos stiliaus naujovės būdingos R. Schollumo, K. Schiske’s (1916–69), J. Radauerio (g. 1928), F. Cerhos (g. 1926) kūrybai (pastarasis su K. Schwertsiku įkūrė kamerinį avangardistinės muzikos ansamblį Die Reihe), D. Kaufmannas (g. 1941) kuria eksperimentinę ir audiovizualinę muziką. Žymesni jaunesniosios kartos kompozitoriai: G. F. Hassas (g. 1953), B. Furrer (g. 1954), W. Sansengas (g. 1956), G. Schedlis (g. 1957), B. Langas (1957), R. Dünseris (g. 1959), Chr. Offenbaueris (g. 1961), M. Zabelka (g. 1963), Chr. Hernedel (g. 1964), L. Ligeti (g. 1965), W. Lembergas (g. 1968), O. Neuwirth (g. 1968), K. Langas (g. 1971). Svarbių veikalų parašė muzikologai E. Hanslickas, A. W. Ambrosas, G. Adleris, E. von Hornbostelis, H. Schenkeris, O. Deutschas, E. Welleszas, R. Haasas, E. Schenkas, H. F. Redlichas, K. Blaukopfas ir kiti. Austrijos muzikiniame gyvenime reiškėsi dirigentai F. von Weingartneris, R. Straussas, B. Walteris, W. Furtwängleris, C. Kraussas, K. Böhmas, H. Swarowsky, H. von Karajanas, E. Leinsdorfas, T. Guschlbaueris, H. Grafas, dainininkai A. von Mildenburg, L. Slezakas, L. Lehmann, R. Tauberis, M. Del Monaco, E. Schwarzkopf, O. Edelmannas, H. Güden, L. Della Casa, K. Equiluzas, W. Berry, C. Ludwig, pianistai S. Thalbergas, E. Saueris, A. Schnabelis, R. Serkinas, F. Gulda, smuikininkai F. Kreisleris, violončelininkas E. Feuermannas.
Muzikinės institucijos
Muzikiniai teatrai veikia Vienoje (Vienos valstybės opera, Vienos liaudies teatras, Vienos kamerinė opera, Vienos vaikų opera ir kita), Klagenfurte, Zalcburge, Graze, Tirolyje. Daug orkestrų yra Vienoje, tarp jų – Vienos kamerinis orkestras, Austrijos radijo simfoninis orkestras, Vienos simfoninis orkestras, Vienos Mozarto orkestras, Vienos filharmonijos orkestras, Linze, Zalcburge (Mozarteumo orkestras), Graze, Innsbrucke ir kitur. Garsėja chorai, atliekantys senovinę ir moderniąją muziką, tarp jų – Arnold Schönberg Chor, Concertino cantabile, La Cappella Vienna, Wiener Sängerknaben (visi Vienoje), Belcanto Chor, Bacho choras, Katedros choras (Zalcburge).
operos teatro rūmai Vienoje (1869, architektas A. Siccardas von Siccardsburgas, 1813–68)
Burgtheater rūmai Vienoje (1873–88, architektai G. Semperis, C. von Hasenaueris)
Austrijoje gausu tarptautinių institucijų, tiriančių ir propaguojančių kompozitorių kūrybą, tarp jų – J. S. Bacho, L. van Beethoveno, C. W. Glucko, J. Haydno, G. Mahlerio, J. ir R. Straussų draugijos, F. Chopino, F. Schuberto institutai Vienoje, A. Brucknerio institutas, R. Wagnerio sąjunga Linze, A. Schönbergo draugija Mödlinge. Austrijos kompozitorių sąjunga veikia Vienoje. Muzika dėstoma aukštosiose muzikos ir scenos meno mokyklose Graze, Zalcburge (Mozarteumas), Vienoje. Prie universitetų Graze, Innsbrucke, Zalcburge ir Vienoje veikia muzikologijos institutai. Muzikos festivaliai rengiami Vienoje (Vienos šventinės savaitės, nuo 1951, Vienos pavasario festivalis, nuo 1992), Eisenstadte (J. Haydno festivalis), Linze (A. Brucknerio festivalis), Zalcburge (Zalcburgo festivalis, nuo 1920, W. A. Mozarto savaitės, nuo 1877), Graze (Steirischer Herbst, nuo 1968), Innsbrucke (Senosios muzikos šventinės savaitės).
L: H. Goertz Musikhandbuch für Österreich Wien–München 1993.
621
Austrijos kultūra
Austrijos konstitucinė santvarka
Austrijos partijos ir profsąjungos
Austrijos ginkluotosios pajėgos