Áustrijos nacionãlinis bánkas ( vok. Österreichische (Oesterreichische) Nationalbank), Austrijos centrinis bankas. Būstinė Vienoje.
Veikla
Bankas palaiko finansų sistemos ir kainų stabilumą, užtikrina mokėjimų negrynaisiais pinigais efektyvumą, vykdo pinigų politiką ir banknotų emisiją, valdo šalies aukso ir užsienio valiutų atsargas. Valdymo svarbiausia institucija – valdyba (ją sudaro banko valdytojas, valdytojo pavaduotojas ir 2 kiti nariai, kuriuos šešeriems metams skiria šalies prezidentas vyriausybės teikimu). Banko kapitalas 12 mln. eurų (iki 2010 50 % kapitalo priklausė valstybei, kiti 50 % – darbdavių ir darbuotojų organizacijoms, bankams ir draudimo bendrovėms; nuo 2010 valstybei priklauso 100 % kapitalo). Banko aktyvų vertė 150 mlrd. eurų, pelnas 20 mln. eurų, daugiau kaip 1210 darbuotojų (2018).
Austrijos nacionalinio banko būstinė Vienoje
Istorija
Austrijos nacionalinį banką 1816 įkūrė imperatorius Pranciškus II. 1817 bankas įgijo išimtinę teisę leisti į apyvartą banknotus. 1878 pertvarkytas į Austrijos-Vengrijos banką. 1922 atkurtas (veiklą pradėjo 1923). 1925 išėmė iš apyvartos nuvertėjusią Austrijos kroną ir pakeitė ją šilingu. 1938 nacių Vokietijai okupavus Austriją tapo Vokietijos centrinio banko (Reichsbank) dalimi, atkurtas 1945.
Nuo 1999 priklauso Europos centrinių bankų sistemai.
2002 pakeitė Austrijos šilingą euru, panaudodamas specialųjį geležinkelio traukinį, kuris apvažiavo visą Austrijos teritoriją, kad gyventojai galėtų pakeisti jų turimus 12 mlrd. šilingų į eurus.
551
-Austrijos centrinis bankas