Austrijos–Prūsijos karas

Áustrijos–Prsijos kãras, 1866 karas dėl Austrijos ir Prūsijos siekių įsigalėti visoje Vokietijoje.

Rengdamasi karui Prūsija pertvarkė ir perginklavo kariuomenę, kurią komplektavo visuotinės prievolės pagrindu, sudarė karinę sąjungą su Italija, neutraliteto sutartis su Prancūzija ir Rusija. Austrijos sąjungininkės buvo Bavarija, Saksonija, Hannoveris ir kitos Vokietijos valstybės. Dėl labiau išplėtoto geležinkelių ir telegrafo tinklo Prūsija galėjo greičiau mobilizuoti ir sutelkti savo armijas (280 000 žm., apie 800 artilerijos pabūklų; vyriausiasis vadas generalinio štabo viršininkas H. von Moltke).

Sadowos mūšis (aliejus, po 1869, dailininkas Georgas Bleibtreu, Vokietijos istorijos muziejus Berlyne)

1866 06 17 Prūsijos kariuomenė įsiveržė į Hannoverį, Hesseną ir Saksoniją. Pretekstas – ginčas dėl Šlėzvigo ir Holšteino, 1864 abiejų šalių atimto iš Danijos, valdymo. 1866 06 20 Italijos kariuomenė įžengė į Austrijos valdomą Veneciją (Austrijos–Italijos karas). Pagrindiniai karo veiksmai vyko Čekijoje.

1866 07 03 Sadowos mūšyje Austrijos ir Saksonijos kariuomenė (240 000 žm., vadas L. Benedekas) buvo nugalėta ir traukėsi. Austrų kariuomenė iš Italijos, kur laimėjo keletą mūšių (didžiausias 1866 06 24 prie Custozos), buvo permetama į šiaurę. 1866 07 10 Austrijos kariuomenės vyriausiuoju vadu paskirtas erchercogas Albertas. Tai nepakeitė karo eigos. Karinės nesėkmės ir Vengrijos praradimo grėsmė privertė Austriją 1866 08 pasirašyti paliaubas su Prūsija ir Italija. Pagal 1866 08 23 Prahos taikos sutartį Šlėzvigas ir Holšteinas atiteko Prūsijai, Austrija išmokėjo jai nedidelę kontribuciją.

Pagal 1866 10 03 Vienos taikos sutartį Italijai atiteko Venecija. Prūsija savavališkai prisijungė Hannoverį, Hesseno Kasselį, Nassau, Frankfurtą ir sujungė valstybės rytines bei vakarines dalis. Vietoj Austrijos vadovaujamos Vokietijos sąjungos susikūrė Prūsijos vadovaujama Šiaurės Vokietijos sąjunga. Austrijos–Prūsijos karas baigė Austrijos ir Prūsijos kovą dėl hegemonijos Vokietijoje. Per šį karą plačiai naudota graižtvinė artilerija, kurios įdiegimas privertė keisti kautynių taktiką ir kariuomenės išrikiavimą prieš mūšį. Remdamasis Austrijos–Prūsijos karo patirtimi Prūsijos, vėliau – Vokietijos generalinis štabas plėtojo vadinamojo žaibo karo teoriją.

-Prūsijos–Austrijos karas; -Austrijos ir Prūsijos karas; -Prūsijos ir Austrijos karas