Áustrijos teãtras. Austrijos kalniečiai išlaikė teatralizuotus senųjų apeigų, švenčių fragmentus. Viduriniais amžiais bažnyčiose plito religinės dramos – mirakliai, misterijos, vėliau gatvėse pradėtos vaidinti intermedijos. Vaidinimai įgijo nacionalinių ir regioninių bruožų, juos imta vadinti pasijomis. 14 a. veikė pasijų vaidintojų brolijos: Ordo Pascalis Klosterneuburge (netoli Vienos) ir Pasijos po atviru dangumi Feldkirche. Buvo organizuojami velykiniai (ludi paschales), kalėdiniai ir kiti spektakliai (ludi theatrales). Viena ir Tirolis tapo velykinių vaidinimų ir garsių procesijų (Dievo šventės) centrais. Iš bažnytinės dramos, teatralizuotų apeigų išaugo Austrijos pasaulietinis ir mokyklinis teatras. Renesanso epochoje suklestėjo iš italų perimtas teatro žanras rinascimento; statytos antikinės komedijos, vaidinta lotynų kalba. Vyko klajojančių teatro trupių pasirodymai, jų improvizuotų vaidinimų pagrindinis personažas buvo Hansvurstas.
Austrija. 1659 jėzuitų kolegijos teatre Vienoje pastatyto spektaklio Nicolauso von Avancini Pieta victrix scena (Jacobo Bruynelio raižinys pagal P. P. Van Milderto piešinius)
16 a. Viena tapo teatrinio gyvenimo centru. Nuo 1549 Habsburgų rūmuose vaidino italų, nuo 1607 – anglų trupės. Kūrėsi teatrai prie jėzuitų kolegijų; 1659 Vienoje jėzuitų kolegijos teatras pastatė vaidinimą – N. Avancini Pieta victrix. Rūmų ir jėzuitų teatrams buvo būdinga puošnumas, išoriniai efektai; spektakliais buvo diegiamas paklusnumas bažnyčiai, imperatoriui. Prasidėjus reformacijos ir kontrreformacijos kovoms mokyklinį didaktinį teatrą veikė tai katalikai, tai protestantai; uždrausti pasijų vaidinimai. Ypač išpopuliarėjo vokiečių ir italų commedia dell’arte, buvo naudojami jėzuitų teatro spektaklių didaktiniai intarpai, ispanų, prancūzų dramos fragmentai. Šviečiamajame amžiuje Austrijos teatre suklestėjo nacionalinė dramaturgija: atkurtas liaudies teatro personažas Hansvurstas, kuris davė pradžią liaudies komedijai. 1712 Vienoje aktorius ir dramaturgas, austrų barokinės tragedijos bei Vienos liaudies komedijos vienas kūrėjų J. A. Stranitzky (1676–1726) įkūrė pirmąjį stacionarų austrų teatrą Kärntnertortheater. Spektakliai statyti pagal vokiečių liaudies teatro tradicijas ir italų commedia dell’arte principus. Vaidino aktoriai G. Prehauseris (1699–1769), J. F. Kurtzas (1715–84). 1741 Vienoje įkurtas Burgtheater. Iš pradžių jame statytos italų ir prancūzų operos, baletai, vėliau W. Shakespeare’o dramos, F. Scheybo, H. Collino tragedijos. 18 a. pabaigoje įkurti Theater in der Leopoldstadt (1781), Videnertheater (1787), Theater in der Josefstadt (1788) ir kitų priemiesčių teatrai, kurie 19 a. pradžioje statė demokratinės krypties pjeses (F. J. Raimundo, 1790–1836; J. N. Nestroy, 1801–62; L. Anzengruberio), operas, baletus. Po 1848 jų veikla susilpnėjo, repertuaras įgijo pramoginį pobūdį. 19 a. antroje pusėje Burgtheater repertuarui įtakos turėjo iš Vokietijos atvykę dramaturgai H. Laube (1806–84), F. Hebbelis (1813–63), A. von Wilbrandtas, vėliau – ir austrų dramaturgai bei režisieriai (L. Anzengruberis, A. Schnitzleris, 1862–1931, H. von Hofmannsthalis, 1874–1929, R. B. Hofmannas, 1866–1945, F. von Dingelstedtas, 1814–81, J. Schreyvogelis). Aktyviai reiškėsi Theater in der Josefstadt (vadovas ir režisierius M. Reinhardtas, 1873–1943); jam būdinga literatūrinio kabareto ir politinio teatro sintezė.
Austrija. F. Grillparzerio Karaliaus Otakaro sėkmė ir žūtis scena (1955; Vienos Burgtheater)
II pasaulinio karo metais daugelis Austrijos teatrų buvo uždaryti, Vienos valstybinės operos ir Burgtheater pastatai per karą sugriauti (1955 atstatyti). 1955 šiems teatrams suteikti nacionalinių teatrų vardai. Nuo tradicinių teatrų atsiskyrę, naujų meninės raiškos formų ieškantys, vadinamieji rūsių ir priemiesčių teatrai statė modernias dramas. Avangardistinės literatūrinės Wiener Gruppe dramaturgų (H. C. Artmanno, K. Bayerio, G. Rühmo) kūriniai sukėlė estetinę revoliuciją Austrijos teatre. Eksperimentinių spektaklių pagrindą sudarė iš Jungtinių Amerikos Valstijų perimta hepeningų tradicija ir skirtingos vadinamojo veiksmo teatro formos. 6 dešimtmetis Austrijos teatro mene vadinamas restauraciniu (pastatyta daug klasikos).
7 dešimtmetyje Austrijos teatrui įtakos turėjo Jungtinių Amerikos Valstijų Off Broadway ir Off Off Broadway teatrų kūrybiniai ieškojimai. Vienos liaudies teatre vyravo dokumentinio teatro stilistika. Svarbiausi 20 a. Austrijos teatro režisieriai ir aktoriai: R. M. Aslanas (1886–1958), P. Hörbigeris (1894–1981), A. Hörbigeris (1896–1987), E. Balseris (1898–1978), L. Lindtbergas (1902–84), A. Skoda (1909–61), P. Veseli (g. 1908), E. Deutschas, K. Gold, J. Kainzas, F. Kortneris, H. Weigel ir kiti. Nuo 1920 kasmet Zalcburge rengiamas tarptautinis teatro ir muzikos festivalis. Veikia Vienos teatrologijos institutas, Vienos muzikos ir scenos meno akademija (joje vyksta M. Reinhardto seminarai).
237
Austrijos kultūra
Austrijos konstitucinė santvarka
Austrijos partijos ir profesinės sąjungos
Austrijos ginkluotosios pajėgos