Áustrijos–Tukijos kara, 16–18 a. karai dėl Vidurio ir Pietryčių Europos. Turkai, 1526 prie Mohácso sumušę vengrų ir čekų kariuomenę (Mohácso mūšis), užėmę Vidurio Vengriją, 1529 apsupo Vieną, bet nepajėgė jos užimti. Po nesėkmingų 1530 derybų Turkija pradėjo 1532–33 karą. Austrai sustabdė turkų puolimą. Pagal Stambulo taikos sutartį (1533) Šiaurės ir Vakarų Vengrija atiteko Austrijai (už tai ji turėjo mokėti duoklę sultonui). Vidurio ir Rytų Vengriją valdė turkų sąjungininkas Janošas Zapojajis. Po jo mirties kilo 1540–47 karas. Pagal Adrianopolio taikos sutartį (1547) Šiaurės ir Vakarų Vengrija liko Austrijai, Vidurio Vengrija atiteko Turkijai, Rytų Vengrija (Transilvanijos kunigaikštystė) tapo turkų vasale.
Mohácso mūšis (aliejus, 1866, dailininkas Bertalanas Székely, Vengrijos nacionalinė galerija Budapešte)
1551–62 ir 1566–68 karai dėl Transilvanijos nepakeitė Austrijos ir Turkijos sienos. Ji nepasikeitė ir po 1592–1606 karo. Pagal Zsitvatoroko taikos sutartį (1606) Austrija nustojo mokėti duoklę Turkijai. 1660–64 karą dėl Transilvanijos Austrija laimėjo. Pagal Vasváro taikos sutartį (1664) Turkija išvedė kariuomenę iš Transilvanijos, bet savo įtaką joje išlaikė. 1683–99 karą Austrija pradėjo būdama Abiejų Tautų Respublikos sąjungininke (Lenkijos–Lietuvos ir Turkijos karai). 1684 prieš Turkiją susikūrė Šventoji lyga (Austrija, Abiejų Tautų Respublika, Venecija, nuo 1686 ir Rusija). 1686 Austrija užėmė Budą, 1689 Belgradą, 1697 puolė Bosniją ir karą laimėjo. Pagal Karlovicų taikos sutartį (1699) jai atiteko Vidurio Vengrija, Transilvanija (išskyrus Banatą), Kroatija, beveik visa Slavonija.
Per 1716–18 karą Austrija buvo Venecijos, nuo 1714 kariavusios su Turkija, sąjungininkė. 1717 jos kariuomenė, vadovaujama Eugenijaus Savojiečio, užėmė Temesvárą, 1718 Belgradą. Pagal Požarevaco taikos sutartį (1718) austrams atiteko Banatas, Vakarų Valakija, Šiaurės Serbija ir Šiaurės Bosnija. Sudaryta palanki Austrijai prekybos sutartis. 1737–39 kare Austrija buvo Rusijos, nuo 1735 kariavusios su Turkija, sąjungininkė. Abiejų šalių kariniai veiksmai nebuvo suderinti. Karą Austrija pralaimėjo ir pagal separatinę Belgrado taikos sutartį (1739) grąžino Turkijai Šiaurės Serbiją, Šiaurės Bosniją ir Vakarų Valakiją.
1788–90 kare Austrija buvo Rusijos sąjungininkė per šios 1787–91 karą su Turkija. 1789 jos drauge sumušė turkus Valakijoje ir Moldavijoje. Dėl įtemptos vidaus padėties (1789 Brabanto revoliucija Belgijoje, neramumai Vengrijoje ir Galicijoje, 1790 mirė imperatorius Juozapas II) bei Didžiosios Britanijos ir Prūsijos diplomatinio spaudimo Austrija karą nutraukė. Pagal separatinę Sistovos taikos sutartį (1791) ji grąžino Turkijai Belgradą, Bukareštą ir kitas užimtas žemes.
19 a. stiprėjant Austrijos ir Turkijos valdomų tautų sąjūdžiams bei didėjant Rusijos grėsmei šalys viena su kita nebekariavo. Balkanuose Austrijos–Turkijos karai susilpnino Turkijos ir sustiprino Austrijos įtaką.