Áustrijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Austrija – ekonomiškai labai stipri valstybė.
2000 Austrijos BVP sudarė 267 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 203 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 25 700 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 25 000 JAV dolerių).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Austrijos BV sudarė 477,082 mln. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 523,293 mln. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 53 268 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 58 428 JAV doleriai). Infliacija 7,5 % (2023 08).
https://s.vle.lt/diagramos/354.html
Pramonė
Apdirbamajai pramonei tenka 98 % pramonės produkcijos vertės, gavybos (kasybos) pramonei – 2 %.
Rusvųjų anglių telkinių yra Štirijoje ir Aukštutinėje Austrijoje; gavyba nuolat mažėja (1960 iškasta 6 mln. t, 1990 – 2,5 mlt. t, 2000 – 1,04 mln. t). Apie 90 % naftos ir apie 70 % gamtinių dujų išteklių yra Žemutinėje Austrijoje. Didžiausi naftos telkiniai – Matzeno ir Mühlbergo (į šiaurę nuo Vienos). 2000 gauta 1,06 mln. t naftos (jos kiekis patenkina tik apie 10 % šalies poreikių), 1,8 mlrd. m3 gamtinių dujų. Beveik visų rūdų gavyba mažėja dėl to, kad baigiasi jų ištekliai. Geležies rūdos daugiausia gaunama Štirijoje, Eizenerco Alpėse (1998 gauta 1,8 mln. t). Iki 1985 Austrija pirmavo Vakarų Europoje pagal mangano, o iki 1992 (kartu su Portugalija) – pagal volframo rūdos gavybą. Magnezito yra Hochfilzene (Tirolis), Radentheine (Karintija), Triebene ir Breitenau (Štirija); 1999 gauta 190 000 tonų (antroji vieta Europoje po Slovakijos). Valgomoji druska kasama Zalckamerguto srityje (aplinkui Zalcburgą), Solbad Hallyje (Tirolis), grafitas – Triebene (Štirija), Mühldorfe (Žemutinė Austrija). Yra kaolino, gipso, talko, kvarcinio smėlio.
naftos siurbliai Matzene (Žemutinė Austrija)
Zillergründlio hidroelektrinės užtvanka prie Ziller upės
Elektros energiją gamina hidroelektrinės (70 %, 21 a. pradžioje) ir šiluminės elektrinės (30 %). Didžiausios hidroelektrinės (Maltatalio, Mayrhofeno, Kaunertalio, Selrain-Silco, Zillergründlio) yra kalnuotose Karintijos, Tirolio ir Zalcburgo žemėse. Šiluminės elektrinės kūrenamos nafta, dujomis ir anglimis. Vienam gyventojui 1999 pagaminta 7300 kWh elektros energijos.
Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos: mašinų ir transporto priemonių gamyba, elektrotechnikos ir elektronikos pramonė, metalurgija ir metalo apdirbimas, maisto, medienos apdirbimo, popieriaus, chemijos pramonė.
Pramonės įmonių daugiausia Žemutinės ir Aukštutinės Austrijos miestuose. Schwechate (netoli Vienos) perdirbama nafta. Plieno ir ketaus daugiausia išlydoma Linze, Donawitze, Leobene, Kapfenberge; 75 % išlydomo plieno eksportuojama. Varis ir švinas lydomi Gailitze, Arnoldsteine, Brixlegge, antrinis aliuminis – Ranshofene, Lende. Mašinų pramonė gamina lengvuosius automobilius, vilkikus, automobilinius kranus, lokomotyvus, vagonus, energetikos ir kitų pramonės šakų įrangą, stakles, vidaus degimo ir elektros variklius, tiksliuosius ir optikos prietaisus, integrinius grandynus. Mašinų gamybos įmonių daugiausia Vienos aglomeracijoje, Steyre, Graze, Weize, Villache, Linze, Sankt Pöltene, Wiener Neustadte.
tabako fabrikas Linze
Chemijos pramonė gamina cheminius pluoštus ir plastikus, mineralines trąšas, vaistus, parfumerijos, buitinės chemijos gaminius; svarbiausi centrai – Linzas, Viena, Sankt Pöltenas, Lenzingas, Traiskirchenas. Gaminama baldai, slidės (pirmoji vieta pasaulyje pagal slidžių eksportą). Popieriaus ir celiuliozės daugiausia pagaminama miškingose Štirijos ir Karintijos vietovėse. Poligrafijos įmonių yra Zalcburge, Innsbrucke, Vienoje. Plėtojama statybinių medžiagų, cemento, keramikos, stiklo, krištolo pramonė. Tekstilės ir siuvimo (Forarlberge, Žemutinėje Austrijoje, Vienoje ir jos pietinėse apylinkėse), avalynės (Klagenfurte, Innsbrucke, Vienoje, Wolfsberge) pramonė. Vynuogių vynas daromas Burgenlande, Žemutinėje Austrijoje ir Štirijoje, alus – Aukštutinėje Austrijoje ir Zalcburge.
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemutinės Austrijos kraštovaizdis
Bioprodukcinis ūkis intensyvus. Žemės ūkio naudmenos užima 3,5 mln. hektarų (43 % Austrijos sausumos ploto), apie 40 % jų sudaro ariamoji žemė, apie 40 % – pievos ir ganyklos, apie 15 % – alpinės ir subalpinės pievos. Ūkių vidutinis dydis 15 hektarų. 99 % ūkių yra privatūs. Austrijos ūkininkai pagamina apie 90 % šaliai reikalingų maisto produktų. Pieno produktai eksportuojami. Gyvulininkystė duoda apie 55 % žemės ūkio produkcijos vertės, augalininkystė – apie 45 %. Apie 90 % žemės ūkio produkcijos tiekia Austrijos šiaurinė, rytinė ir pietryčių dalys.
Svarbiausi žemės ūkio augalai: maistiniai kukurūzai, kviečiai, miežiai (jų daugiausia išauginama Žemutinėje ir Aukštutinėje Austrijoje, Burgenlande), cukriniai runkeliai (daugiausia Žemutinėje ir Aukštutinėje Austrijoje). Iš javų dar auginama avižos, rugiai. 1999 maistinių kukurūzų derlingumas buvo 97,5 cnt/ha (pirmoji vieta pasaulyje). Rapsų derlius 1980–1999 padidėjo 40 kartų (nuo 7000 iki 280 000 t). Tradiciniai vynuogininkystės ir sodininkystės rajonai yra Žemutinės Austrijos šiaurėje, Burgenlande ir Štirijos pietuose. Daržovių daugiausia išauginama Žemutinėje Austrijoje ir Burgenlande, tabako – Štirijoje ir Burgenlande, apynių – Aukštutinėje Austrijoje. Mėsos gyvulininkystė daugiausia lygumose, pieno – priekalniuose ir kalnuose.
vynuogynai prie Dunojaus Melko apylinkėse
3
4
5
Turizmas
2000 Austriją aplankė 18 mln. užsienio turistų (63 % iš Vokietijos, 9 % iš Nyderlandų, po 3,5 % iš Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos). 40 % turistų apsilanko Tirolyje, 20 % – Zalcburge, po 10 % – Karintijoje ir Vienoje. Labai populiarus žiemos turizmas (kalnuose veikia apie 4000 keltuvų); didžiausi žiemos turizmo centrai: Innsbrucko apylinkės, Kitzbühelis, Söldenas, Mayrhofenas (visi Tirolyje), Bad Gasteinas, Zellis (Zalcburgo žemėje).
Viena nuo Belvederio rūmų
Obergurglio kalnų slidinėjimo centras
Transportas ir ryšiai
Brennerio automobilių magistralė į pietus nuo Innsbrucko
21 a. pradžioje apie 50 % Austrijos vidaus krovinių apyvartos tenka geležinkelių transportui, apie 25 % – automobilių, apie 20 % – vamzdynų, apie 5 % – upių transportui. Geležinkelių yra 6100 km, iš jų apie 60 % elektrifikuota. Ilgiausi geležinkelių tuneliai: Arlbergo (10 km ilgio), Tauerno (8,5 km), Karavankų (8 km). Automobilių kelių yra 134 000 kilometrų, iš jų 1610 km – greitkeliai. 1978 pastatytas 14 km ilgio Arlbergo tunelis, kuriuo eina automobilių kelias. Lengvųjų automobilių yra 4 mln. (21 a. pradžioje); tūkstančiui gyventojų tenka 495 lengvieji automobiliai. Oro transporto didžiausia bendrovė Austrian Airlines. Yra 6 tarptautiniai oro uostai; didžiausias – Schwechat (Vienoje).
Laivybinių vandens kelių ilgis 446 kilometrai (iš jų 350 kilometrų – Dunojumi). Jais daugiausia gabenama geležies rūda, metalai, anglys, koksas. Naftotiekių yra 777 kilometrai, dujotiekių – 840 kilometrų. Ryšių ir pašto paslaugų svarbiausia bendrovė (valstybinė) – Austria Post und Telekom AG.
Bankai
Österreichische Postsparkasse pastatas Vienoje
Austrijos bankų sistemą sudaro Austrijos nacionalinis bankas ir apie 1000 įvairių bankų. Didžiausi bankai (2001): Bank Austria, Erste Bank, Bank für Arbeit und Wirtschaft AG, Österreichische Postsparkasse, Raiffeisen Zentralbank Österreich AG (visi Vienoje). Vienos birža. 2002 Austrijos šilingą pakeitė euras.
Užsienio prekyba
Austrijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2018)
Austrijos užsienio prekybos balansas neigiamas. 2000 eksportuota prekių už 63,7 mlrd. JAV dolerių, importuota už 68,4 mlrd. JAV dolerių. Prekių eksporto vertė vienam gyventojui – 7900 JAV (2000). 50 % eksportuojamų prekių – mašinos ir transporto priemonės (automobiliai, elektrotechnikos gaminiai, energetikos mašinos ir įranga, kitų pramonės šakų įranga, staklės, instrumentai, prietaisai), 10 % – chemijos pramonės gaminiai (plastikai, cheminiai pluoštai, vaistai), 8 % – metalai ir jų rūdos, 5 % – popierius ir kartonas, 5 % – maisto produktai. Austrijos užsienio prekybos partneriai 2018 – diagramose.
2022 Austrija daugiausia importavo į Vokietiją, JAV, Italiją, Šveicariją (daugiausia automobilių ir jų dalių, supakuotų medicinos priemonių, medicininės vakcinos, aromatizuoto vandens), daugiausia importavo iš Vokietijos, Italijos, Čekijos (daugiausia automobilių ir jų dalių, transliavimo įrangos, perdirbtos naftos, supakuotų medicinos priemonių).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
1999 Lietuva į Austriją eksportavo prekių už 109,5 mln. litų, importavo iš Austrijos už 209 mln. litų. Austrijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2000 sudarė 58,3 mln. litų.
2019 prekybos apyvarta tarp Austrijos ir Lietuvos sudarė 562,7 mln. eurų. Austrija į Lietuvą eksportavo prekių už 346,3 mln. eurų (daugiausia mašinas ir įrengą, farmacijos gaminius, transporto priemones), importavo už 216,4 mln. eurų (daugiausia tabako gaminius, plastiką, baldus). Austrijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė 161,8 mln. eurų.
2022 Austrijos ir Lietuvos užsienio prekyba sudarė 873,4 mln. eurų. Lietuva į Austriją eksportavo prekių už 382,1 mln. eurų (daugiausia tabako ir jo pakaitalų, miegamojo baldų, reikmenų ir apšvietimo įrangos, plastikų ir jų dirbinių), importavo iš Austrijos prekių už 491,3 mln. eurų (daugiausia katilų ir jų dalių, antžeminio transporto priemonių, farmacijos produktų, elektros mašinų ir jų dalių). Austrijos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 222,13 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos Austrijoje – 0,79 mln. eurų.
Austrijos BVP struktūra (2017)
2097
2271
-Austrijos pramonė; -Austrijos žemės ūkis; -turizmas Austrijoje; -Austrijos transportas; -Austrijos bankai; -Austrijos užsienio prekyba; -Austrijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Austrijos konstitucinė santvarka
Austrijos partijos ir profsąjungos
Austrijos ginkluotosios pajėgos