autobiogrãfija (gr. autos – pats + gr. bios – gyvenimas, gyvybė + gr. graphō – rašau), literatūros žanras, artimas memuarams. Pasakojimas apie save, kuriame daugiau dėmesio skiriama autoriaus psichologijai, išgyvenimams, jo požiūriui. Nuo dienoraščio skiriasi retrospektyviu pasakojimu. Įvykiai dėstomi chronologiškai arba pagal temas. Autobiografijos objektas ir struktūros ašis – asmenybės tapimo istorija. Autobiografijos pradėtos rašyti antikos laikais. Klasikinis autobiografijos tipas Europos literatūroje susiklostė 18–19 amžiuje. Žymių menininkų ir rašytojų (B. Cellini, J.‑J. Rousseau, J. W. Goethe’s) autobiografijos padėjo atsirasti psichologiniam romanui.
Autobiografijos lietuvių kalba
Pirmąją autobiografiją lietuvių kalba 1888 parašė J. Basanavičius (paskelbta J. Šliūpo knygoje Lietuviškieji raštai ir raštininkai 1891). V. Pietario (1905), Žemaitės (1921), J. Šliūpo (1927) autobiografijose daugiausia vaizduojami išoriniai įvykiai. Poezijos antologijose Vainikai (1921) ir Antrieji vainikai (1936) autobiografijos buvo rašomos kaip estetinių pažiūrų deklaracijos. Sovietinės okupacijos metais rinkiniuose Tarybų Lietuvos rašytojai (1957, 1967, 1977, 1989) nemaža autobiografijos tekstų yra cenzūruoti, juose gausu politinio lojalumo pareiškimų. Sovietinis ideologizavimas varžė vidinį kūrėjo atvirumą, todėl autobiografija dažnai būdavo plėtojama kaip beletristinio pasakojimo forma: I. Simonaitytės (…o buvo taip 1960, Ne ta pastogė 1962, Nebaigta knyga 1965) ir A. Venclovos (Pavasario upė 1964, Jaunystės atradimas 1966, Vidurdienio vėtra 1969) trilogijos, J. Baltušio dilogija Su kuo valgyta druska (1973–76). V. Mykolaičio-Putino Atsiminimuose (1968) atskleistas individualus charakteris ir likimas. A. J. Greimo autobiografijai (1994) būdinga intelektualumas, filosofinių apmąstymų paradoksai. Informacinio turinio autobiografijos vyrauja knygoje Egzodo rašytojai (1994). Daugumai lietuvių autobiografijų būdinga eseistinis fragmentiškumas.
L: Die Autobiographie: Zu Form und Geschichte einer literarischen Gattung Frankfurt am Main 1988.
54