turistinis autobusas
miesto dviaukščiai autobusai
autobùsas (auto… + (omni)busas), daugiavietis (9 ir daugiau sėdimų vietų) keleivinis automobilis. Autobusai skirstomi pagal vietų skaičių, paskirtį, konstrukcijos ypatumus, salono įrangą. Mažiausieji, 9–12 vietų autobusai, vadinami mikroautobusais. Jie naudojami kaip maršrutiniai, žinybiniai automobiliai. Vidutiniai ir dideli miesto autobusai būna 20–45 sėdimų ir 9–25 stovimų vietų. Ten, kur tiesios gatvės ir ilgesni tarpstočiai, važinėja sudvejinti autobusai. Tarpmiestinių ir turistinių autobusų visos vietos (30–60) sėdimos. Salono grindys pakeltos, po jomis įrengta bagažinė. Kėdžių atlošai atlenkiami; įtaisytos atramos kojoms. Tolimųjų reisų, turistiniuose autobusuose yra drabužinė, tualetas, prausykla, virtuvėlė, šaldytuvas, prie kėdžių – atlenkiami staleliai. Turistiniai autobusai ant stogų turi įrangą sportiniam inventoriui vežti, o viduje dar ir atlenkiamus suolus-lovas. Dideliems autobusams naudojami dyzeliniai varikliai, automatinės transmisijos, vairo, stabdžių stiprintuvai, eismo saugos įranga. Jų kėbulai metaliniai – erdvinių rėmų konstrukcija su sustiprinta apačia, variklio deginiai valomi katalizatoriais, triukšmas slopinamas specialiais apdangalais.
Keleivius garo automobiliais su priekabomis (omnibusais) iš vieno miesto į kitą pradėta vežioti 1831 Didžiojoje Britanijoje. Pirmieji autobusai pagaminti 20 a. pradžioje. 1904 Londone atidarytas pirmasis keleivinių autobusų maršrutas. Lietuvoje Kauno autobusų parke 1950–61 buvo gaminami vidutinės klasės autobusai.
2349