autochòrija (auto… + gr. chōreō – einu, plintu), reiškinys, kada augalas, nesinaudodamas kitais veiksniais, pats platina diasporas (sėklas ar sporas) arba plinta gniužulo dalimis, ūgliais, pumpurais, šakniastiebiais. Primityvi autochorija yra barochorija (diasporos nukrinta veikiamos savo masės). Automechanochorija – subrendęs vaisius sprogsta ir išsvaido sėklas (iki 15 m spinduliu; sprigė), geokarpija – vaisiai įsirausia į žemę.
2586
1259