automobilio su automatine pavarų dėže valdymo svirtis
automãtinė pavarà, įrenginys, automatiškai keičiantis variklio sukimo momentą ir transmisijos perdavimo skaičių pagal variklio apkrovą. Turi hidrotransformatorių, planetinę pavarą su daugiadiskiais frikciniais elementais ir juostinį stabdį. Automobiliuose dažniausiai naudojamos 4–5 perdavimo laipsnių automatinės pavaros (3–4 laipsniai važiuoti į priekį, 1 – atbulinės eigos), bet yra ir 5, 6, 7 bei 8 perdavimo laipsnių automatines pavaras turinčių lengvųjų automobilių. Perjungimą iš vieno perdavimo laipsnio į kitą lemia automobilio greitis, degiojo mišinio slėgio kitimas variklio įsiurbimo vamzdyne ir akceleratoriaus padėtis. Hidrotransformatorius veikia tarsi hidraulinė sankaba, perduodanti pavarai variklio sukimo momentą, kurio dydis priklauso nuo pirminio pavaros ir variklio alkūninio veleno sukimosi greičių skirtumo. Hidrotransformatorius turi alyvos siurblį ir turbiną bei reaktorių, nukreipiantį alyvą reikiama kryptimi. Alyvos siurblys, varomas variklio alkūninio veleno, tiekia alyvą į turbiną ir ją suka. Turbinos sukimosi greitis kitoks negu variklio alkūninio veleno, nes sukimosi momentas perduodamas per tarpinę grandį – alyvą. Turbina sukimo momentą perduoda pavarai, o daugiadiskiai frikciniai elementai veikia kaip sankaba.
Sukurta 1904 Jungtinėse Amerikos Valstijose.