automatinio valdymo sistema

automãtinio vadymo sistemà, įrenginių kompleksas, automatiškai (be žmogaus) keičiantis vieną arba kelis valdomojo objekto parametrus. Susideda iš 2 pagrindinių dalių: valdančiojo įrenginio ir valdomojo objekto. Valdomasis objektas gali būti bet kokia dinaminė sistema, pvz., laivas, lėktuvas, staklės. Valdymo tikslo siekiama objektą veikiant valdomaisiais poveikiais, kuriuos formuoja valdantysis įtaisas. Automatinio valdymo sistemos pagal valdymo tikslą skirstomos į stabilizavimo, programinio valdymo, sekimo ir optimizavimo sistemas. Stabilizavimo sistemos reguliuojamuosius parametrus (pvz., temperatūrą, dažnį, įtampą) palaiko pastovius, nors pašaliniai poveikiai ir kinta. Programinio valdymo sistemos reguliuojamasis poveikis keičiamas tam tikru dėsniu (pvz., pagal programą derinamas dažnis, reguliuojamas automatinis stiprinimas). Sekimo sistemos išvesties dydis per grįžtamąjį ryšį tam tikru tikslumu atkuria įvesties dydį, kintantį pagal nežinomą dėsnį. Optimizavimo sistemos pagrindą sudaro automatinis optimizatorius (arba kompiuteris), kuris automatiškai palaiko tam tikras valdymo kokybės kriterijų reikšmes. Pagal valdymo tipą skiriama uždaroji, atviroji ir mišrioji automatinio valdymo sistema. Labiausiai paplitusi uždaroji automatinio valdymo sistema. Joje valdomojo dydžio nuokrypis nuo reikiamų reikšmių kompensuojamas poveikiu per grįžtamąjį ryšį tarp valdymo įtaiso ir valdomojo objekto.