automobilių magistralė

Kauno–Klaipėdos automobilių magistralė

automoblių magistrãlė, automagistrãlė, autostradà, automobilių kelias su dviem skiriamąja juosta atskirtomis važiuojamosiomis dalimis priešingų krypčių eismui. Skirta intensyviam ir greitam automobilių eismui. Būna AM ir AI kategorijos. AM kategorijos automobilių magistralės turi 6 (projektinis eismo intensyvumas daugiau kaip 30 000 automobilių per parą) arba 4 (15 000–30 000 automobilių per parą) eismo juostas. Su kitais keliais kertasi (prasilenkia) tik skirtingų lygmenų sankryžose; eismo neriboja šviesoforai. Šios automobilių magistralės paprastai aplenkia miestus ir gyvenvietes. AI kategorijos automobilių magistralės turi 4 eismo juostas, eismo intensyvumas 7000–15 000 automobilių per parą.

Skiriamos tolimojo susisiekimo (jungia didelius miestus, dažnai jų trasa eina per kelių valstybių teritoriją, pvz., Šiaurės–Pietų automobilių magistralė nutiesta per Lenkiją, Slovakiją, Čekiją, Rumuniją, Bulgariją, Saulės automobilių magistralė – tarp Milano ir Neapolio) ir vietinės (tiesiamos tarp gretimų pramonės rajonų, pvz., Vokietijos Ruhro baseino automobilių magistralė, poilsio zonų, pvz., Rygos–Jūrmalos automobilių magistralė). Pirmosios automobilių magistralės nutiestos 20 a. 3 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje pirmoji automobilių magistralė (AI kategorijos 86,4 km ilgio) tarp Vilniaus ir Kauno nutiesta 1970. 1987 nutiesta Kauno–Klaipėdos (AM kategorijos, 212,2 km ilgio), 1998 – Vilniaus–Panevėžio automobilių magistralė (AM kategorijos, 136 km ilgio).

614